J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui
Kopijos:
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ KOORDINAVIMO CENTRO
IR KITŲ VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ
RAGINIMAS
Neratifikuoti Europos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje
prevencijos ir šalinimo
2020 m. kovo 11 d.
Vilnius
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras ir kitos visuomeninės organizacijos ragina Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Lietuvos Respublikos Seimo narius neratifikuoti Europos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo (toliau – Stambulo Konvencija):
- Šiuo metu nėra būtinybės ją ratifikuoti minėtą konvenciją, nes Konvencijos nuostatos yra perteklinės Lietuvos teisinės sistemos atžvilgiu – LR Konstitucijoje, įstatymuose ir teisės aktuose nėra jokių diskriminacijos nuostatų dėl lyties ar lytinės orientacijos.
- Konvencijos 4 straipsnis įpareigoja Lietuvos valstybę įgyvendinti priemones nediskriminuoti asmens dėl socialinės lyties, lytinės orientacijos, lyties tapatybės arba kito statuso. Tokiu būdu socialinės lyties sąvoka turi būti įtraukta į valstybės teisinę sistemą.
- Konvencijos 12 straipsnyje valstybė įsipareigojama skatinti vyrų ir moterų socialinio ir kultūrinio elgesio modelio pokyčius siekiant išnaikinti prietarus, papročius, tradicijas ir visą kitą praktiką, grindžiamą moters nepilnavertiškumo idėja ar stereotipiniais moterims ir vyrams priskiriamais vaidmenimis. Tačiau šis įpareigojimas negali būti siejamas su smurtu prieš moteris, kadangi siekis naikinti papročius ir tradicijas dėl tariamai stereotipinių moterims ir vyrams priskiriamų vaidmenų negali būti siejamas su lietuvių tautos kultūrinių, istorinių ir dvasinių vertybių puoselėjimu.
- Konvencija supriešina piliečius, nes vadovaujantis Konvencijos 27 str. kiekvienas asmuo, kuris mano, kad bus vykdomas bet koks fizinis, emocinis ar psichologinis smurtas, privalo apie tai pranešti kompetentingoms organizacijoms arba institucijoms . Tokiu būdu yra skatinami įskundimai dėl emocinio arba psichologinio smurto (juos sunkiausia nustatyti).
- Konvencija siūlo neproporcingą, išimtinai teisinėmis priemonėmis grįstą ir pernelyg kriminalizuotą požiūrį į smurto prieš moteris suvaldymą, besiremiantį kuo didesnės kriminalinės bausmės idėja. Tačiau teisėje kriminalinė bausmė yra kraštutinė (ultima ratio) priemonė – smurto prieš moteris neįmanoma išgyvendinti vien tik baudžiamosiomis priemonėmis, nes oficialiais duomenimis daugėja atvejų, kai už smurtą artimoje aplinkoje jau teisti asmenys smurtauja pakartotinai.
- Konvencija eliminuoja susitaikymo institutą – Konvencijos 55 straipsnyje (Ex parte ir ex officio ) nurodyta, kad valstybė, tirdama Konvencijos 35, 36, 37, 38 ir 39 straipsniuose nustatytą nusikalstamą veiką ir taikydama baudžiamąjį persekiojimą, privalo nesiremti vien aukos paduotu skundu ar pareiškimu. Ji turi tęsti procesą, tarp jų ir baudžiamąjį persekiojimą, net ir tuo atveju, jei auka atsiima savo pareiškimą arba skundą. Taigi asmuo, pasiskundęs dėl psichologinio ar emocinio smurto, nebegali nutraukti proceso. Tokiu būdu valstybė privalo atsisakyti tokio pobūdžio bylose susitaikymo instituto, kurio paskirtis įvykdyti teisingumą ir, išsprendus konfliktą, atstatyti tarp šalių teisinę taiką.
- Galiausiai Konvencijos nuostatos prieštarauja LR Konstitucijai ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatoms:
- Konvencijos 11 straipsnis įpareigoja valstybę remti mokslinius socialiai sukonstruoto vaidmens tyrimus, susijusius su socialinės lyties sampratos įtvirtinimu, o 12 straipsnyje valstybė įsipareigojama įtraukti formaliojo švietimo bei mokymo programas socialinės lyties, lytinės orientacijos, lyties tapatybės ar kito statuso aspektus. Tačiau tai prieštarauja konstitucinei piliečių teisei nevaržomi rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus (Konstitucijos 26 str.).
- Minėti valstybės įsipareigojimai pagal Konvenciją nedera su Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos 26 straipsnio trečiosios dalies nuostata, kurioje nurodoma, kad „tėvai turi pirmenybės teisę parenkant savo vaikų mokymą.”
Pareiškiame, kad siekiant ratifikuoti Stambulo konvenciją, būtina keisti esmines Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, reglamentuojančias šeimos kūrimo teisinius pagrindus, įtvirtinančias asmens pažiūrų, įsitikinimų ir religijos laisvę, tėvų ir globėjų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, o tai galima daryti tik visuotiniu Lietuvos gyventojų referendumu.
Nesutinkame su Konvencijos nuostata, kad vyras smurtauja prieš moterį dėl to, kad ji yra moteris, t. y. dėl jos lyties. Konvencijos 3 str. 4 dalyje apibrėžiant „smurto prieš moteris dėl lyties“ sąvoką daroma sąsaja tarp smurto prieš moterį ir lyties, teigiant, kad „smurtas prieš moteris dėl lyties yra smurtas, kuris nukreiptas prieš moterį dėl to, kad ji yra moteris arba kurį neproporcingai dažnai patiria moterys“.
Nepriimtinas Konvencijos aiškinamojo memorandumo išaiškinimas (44 punktas), kad smurtas prieš lytį „skiriasi nuo kitų rūšių smurto tuo, kad aukos lytis yra pagrindinis smurto aktų, aprašytų Konvencijos 3 str. b punkte, motyvas“.
Pabrėžiame, kad Stambulo konvencijos ratifikavimo iniciatorių argumentai nepagrindžia būtinybės Lietuvai šią Konvenciją ratifikuoti:
- Pirma, Konvencijos ratifikavimo būtinybė grindžiama neobjektyviais statistiniais rodikliais – iš smurto prieš moterį atvejų skaičiaus negalima tiesiogiai išvesti fakto apie smurto prieš moterį priežastis. Pvz., dauguma smurto Lietuvoje atvejų įvyksta artimoje aplinkoje, įskaitant šeimas. Tačiau klaidinga manyti, kad smurto priežastis yra gyvenimas šeimoje;
- Antra, Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, svarbiausios ir dažniausios smurto prieš moteris priežastys yra nesutarimai šeimoje ir šeiminiai konfliktai, vyro alkoholizmas, depresija, žiaurus partnerio charakteris, nemokėjimas konstruktyviai spręsti šeimos konfliktų, vaikų auklėjimo problemos, nedarbas bei skurdas.[1] Statistikos duomenimis smurtas artimoje aplinkoje labiausiai yra susijęs su nesaikingu alkoholio vartojimu. O alkoholizmo priežastys yra skurdas, nedarbas, socialinė atskirtis ir žmonių gyvenimo perspektyvos nebuvimas. Iš to darytina išvada, kad smurtas artimoje aplinkoje yra labiau socialinė, o ne teisinė visuomenės problema, kurios vien teisinėmis priemonėmis išspręsti neįmanoma;
- Trečia, siūlydami ratifikuoti Stambulo konvenciją jos šalininkai vadovaujasi nuostata, kad Lietuvos teisinėje sistemoje asmenims identifikuoti vien vyriškos ir moteriškos lyties nebepakanka – būtina įtvirtinti žmogaus lyčių daugetą. Tuo tikslu siūloma teisiškai įtvirtini sąvokas gender arba gender identity (socialinė lytis ir lyties tapatybė). Tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybė asmens lytį turi nustatyti remdamasi biologiniais kriterijais, o ne pagal subjektyvų asmens suvokimą ir/ar socialinę raišką;
- Ketvirta, Konvencija nustato prievolę kovoti su vadinamaisiais lyčių stereotipais, kurie laikomi viena iš pagrindinių priežasčių, tariamai lemiančių smurto prieš moteris mastą. Tačiau toks smurto traktavimas Konvencijoje neparemtas mokslu grįstais įrodymais.
- Teisinės sąvokos Konvencijoje yra supainiotos. Pvz., užuot įtvirtinus sąvoką „smurtas prieš moterį“ („violence against women“), yra įtvirtinta sąvoka „smurtas prieš lytį“ („violence against gender“). Dalyje vietoj „moterų ir vyrų lygybė“ („equality of man and woman“), yra įtvirtinta sąvoka „lyčių lygybė“ („gender equality“).
Atkreipiame dėmesį, kad 2018 metais 333 nevyriausybinės organizacijos iš įvairių Europos valstybių kreipėsi Europos Tarybos (ET) generalinę sekretorę Stambulo konvencijos klausimams bei ET generalinį sekretorių ir ET Ministrų komiteto pirmininką dėl neaiškių Stambulo konvencijos nuostatų ir sąvokų. Kreipimesi buvo siūlyti būdai Stambulo konvencijos prieštaravimams išspręsti, siūlyta įgalinti ratifikuojančias valstybes daryti išlygas dėl prieštaringų Konvencijos dalių. Tačiau bet kokie siūlymai buvo ignoruojami.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant neleisti išbalansuoti Lietuvos teisinės sistemos raginame šios konvencijos neratifikuoti: smurtą prieš moteris priežastis įmanoma mažinti tik kartu su socialinėmis ekonominėmis ir švietimo priemonėmis, kurios turi būti nuoseklios ir ilgalaikės, o ne priimtos vienkartiniu teisės aktu.
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras:
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija
Piliečių gynimo paramos fondas
Lietuvos žmogaus teisių asociacija
Sambūris „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“
Lietuvos Helsinkio grupė
Nepriklausomų Lietuvos visuomeninių organizacijų sąjunga
Lietuvos mokslininkų sąjunga
Pareiškimas priimtas nurodytų organizacijų sutarimu:
Piliečių gynimo paramos fondo direktorius Stasys Kaušinis
[1] https://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/5988