Konferencijos „Žmogaus teisės Lietuvoje: gerovė ar jos iliuzija?“ rezoliucija
Konferencijos
„Žmogaus teisės Lietuvoje: gerovė ar jos iliuzija?“
REZOLIUCIJA
Lietuvos Respublikos Seimas
2016 m. gruodžio 12 d.
Lietuvos Respublikos Prezidentei
Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui
Viktorui Pranckiečiui
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui
Sauliui Skverneliui
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose yra įtvirtintos pagrindinės piliečių teisių ir laisvių garantijos. Lietuvos valstybė yra ratifikavusi svarbiausias tarptautines konvencijas, garantuojančias Lietuvos piliečiams jų teisių ir laisvių apsaugą. Tačiau daugelis Konstitucijos ir ratifikuotų tarptautinių teisės aktų nuostatų, laiduojančių žmogaus teisių apsaugą, nėra tinkamai įgyvendinamos, valstybės institucijos aplaidžiai ignoruoja pamatines žmogaus teises (žmogaus gyvybės ir orumo apsauga, teisė gyventi sveikoje aplinkoje ir kt.), socialines ekonomines teises arba nustato netinkamus žmogaus teisių įgyvendinimo prioritetus. Valstybė iki šiol nesukūrė pakankamai saugių sąlygų piliečiams gyventi, dirbti ir save realizuoti savo šalyje, gilėjančią socialinę diferenciaciją ir socialinę atskirtį lydi politinė atskirtis. To pasekmė: nevaldoma emigracija ir kritinė demografinė šalies būklė.
Konferencijos „Žmogaus teisės Lietuvoje: gerovė ar jos iliuzija?“ dalyviai, manydami, kad visos svarbiausios konstitucinės teisės ir laisvės turi būti užtikrinamos visiems piliečiams, kreipiasi ir kviečia Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Prezidentę ir šalies Vyriausybę:
Konferencijos „Žmogaus teisės Lietuvoje: gerovė ar jos iliuzija?“ dalyviai, manydami, kad visos svarbiausios konstitucinės teisės ir laisvės turi būti užtikrinamos visiems piliečiams, kreipiasi ir kviečia Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Prezidentę ir šalies Vyriausybę:
Dėl valstybės saugumo
1) Įvertinant sudėtingą geopolitinę Lietuvos valstybės padėtį, padidinti finansavimą krašto apsaugai 2017 metais iki 2 proc. bendro vidaus produkto (BVP), visų pirma panaudojant išteklius, įgytus stabdant šalies šešėlinę ekonominę veiklą, vykdomą nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir apribojimų.