Skip to content

Dėl Seimo rinkimų kampanijos dalyvių  lygiateisiškumo

    Dalintis

    Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai

    Adresas Gynėjų g. 8, 01109 Vilnius
    El. paštas rinkim@vrk.lt

    Kopijos:

    J.E. Lietuvos respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai

    Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai

    Lietuvos nacionalinei vartotojų federacijai

    UAB „Vilmorus“

    UAB „Spinter tyrimai“

    UAB „Baltijos tyrimai“

    PAREIŠKIMAS

    Dėl Seimo rinkimų kampanijos dalyvių  lygiateisiškumo

    2020 m. rugpjūčio 14 d.,

    Vilnius

    Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras gauna piliečių skundus, kuriuose nurodoma, kad  LRT laidose ir portaluose nuolatos skelbimai plotinių partijų reitingai šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 1, 37 ir 43 straipsnius, bei Lietuvos Respublikos Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės (PKFFK) įstatymo 2 straipsnį.

    Piliečiams taip manyti pagrindą suteikia nuolat skelbiami tendencingi UAB „Vilmorus“, UAB Spinter tyrimai“ ir UAB „Baltijos tyrimai“ visuomenės apklausų rezultatai reitinguojant politines partijas, kuriuose išsakoma, jog visuomenė labiausiai pasitiki TS-LKD, LVŽS bei socialdemokratų partijomis, kad didžiąją rinkėjų balsų dalį susirinks tik dvi partijos, o po rinkimų dėl premjero posto varžysis tik I. Šimonytė su S.Skverneliu. Tokių rezultatų skelbimas yra ne kas kita, o sąmoningas visuomenės nuomonės formavimas kelių parlamentinių politinių partijų naudai.

    Tariamose visuomenės apklausose detaliai apžvelgiamos netgi kandidatų į premjerus praeities istorijos, jų politinio arba asmeninio gyvenimo epizodai. Tokiu būdu rinkėjui peršama nuomonė, jog kitokio pasirinkimo būti negali, kad nėra prasmės balsuoti už kitus kandidatus, nes, anot šių apklausų, kitų partijų kandidatai negali būti labiau populiarūs ir beveik neturi šansų būti išsirinkti į Lietuvos Respublikos Seimą. Ši nuomonė rinkėjams nuolatos peršama per radiją, televizija ir kitus žiniasklaidos kanalus.

    Tuo tarpu tariamose apklausose ignoruojamos kitos rinkimų kampanijoje dalyvaujančios neparlamentinės arba mažiau populiarios politinės partijos. Tokiu pavyzdžiu gali būti publikacija „Naujausioje apklausoje – papildomas faktorius: laimėtojas gali būti visai ne tas, kas atrodo“. Publikacijos tekstas, parengtas pagal UAB „Vilmorus” atliktą tyrimą, sudaro daugiau nei 1500 žodžių, tačiau jame nurodomos netgi ne visos, o tik šešios Seimo rinkimuose dalyvaujančios parlamentinės politinės partijos [[1]]. Šioje apklausoje nėra net užuominos apie neparlamentines politines partijas – lygiateises rinkimų kampanijos dalyves.

    Analogiškai publikacijoje  „Naujausi reitingai: keičiasi požiūris į valstiečius“, kuri paskelbta pagal UAB „Spinter tyrimai“ atliktą apklausą, yra virš 1800 žodžių, tačiau nei publikacijoje, nei minėtame tyrime neminimos neparlamentinės politinės partijos [[2]].

     Publikacijoje „Naujausi politikų reitingai: auga Nausėdos populiarumas, atsiranda naujų pavardžių“, kuri paskelbta pagal UAB “Baltijos tyrimai” atliktą apklausą yra virš 1200 žodžių, tačiau tekste neminimos naujai įsteigtos politinės partijos, kurios taip pat yra Seimo rinkimų kampanijos dalyvės [[3]]. Pvz., joje nėra „Nacionalinio susivienijimo“, už kurio lyderį ir jo komandą (V.Radžvilo visuomeninis komitetas) rinkimuose į Europos parlamentą balsavo 42 tūkst. (3,3 proc.) Lietuvos rinkėjų. Nėra „Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai“, už kurios lyderį Arvydą Juozaitį Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose balsavo 4,69 proc. rinkėjų. Tai yra akivaizdus dalies Lietuvos rinkėjų nuomonės ignoravimas ir politinės kampanijos dalyvių diskriminacija dėl pažiūrų ir įsitikinimų bei kitų požymių.

    Tokio pobūdžio publikacijos yra ydingos, panašūs tyrimai yra selektyvūs, o juose duomenys negali būti laikomi objektyviais ir sąžiningais.

    Lietuvos Respublikos Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės (PKFFK) įstatymo 2 str. 8 dalis nustato, kad politinė reklama – tai politinės partijos, politinės partijos nario ir politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba kurios skleidimu propaguojama politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.

    Šiuo atveju neginčytina tai, kad po oficialaus įregistravimo Vyriausioje rinkimų komisijoje, visos VRK  tinklalapyje nurodytos  įregistruotos politinės partijos tapo lygiateisėmis Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų kampanijos dalyvėmis. Todėl bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kurios skleidimu propaguojamos išskirtinai tik tam tikros politinės partijos ir tam tikri politinės kampanijos dalyviai, laikytina paslėpta šių partijų politine reklama.

    Minėti uždarųjų akcinių bendrovių tyrimai skelbiami nuolat, siekiant kryptingai formuoti rinkėjų nuomonę apie tai, už kurias politines partijas ir jų kandidatus verta balsuoti ir ką vertėtų išrinkti. Pažymėtina, kad šias apklausas rengia ne kokios nors valstybės institucijos, o privačios bendrovės, t.y. pelno siekiantys juridiniai asmenys, kurių pelnas yra neabejotinai  susijęs su lūkesčiais rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų, turinčių mažesnius ar didesnius finansinius išteklius. Atsižvelgiant į tai minėtų ir kitų pelno siekiančių juridinių asmenų visuomenei skelbiamos apklausos ir tyrimai, kuriuose nurodomi ne visi rinkiminės kampanijos dalyviai, rinkimų kampanijos metu turi būti žymimi kaip politinių partijų reklama.

    Tikimės, jog Vyriausioji rinkimų komisija atidžiai įvertins šį pareiškimą ir pasirūpins, kad rinkimų kampanija į Lietuvos Respublikos Seimą, būtų sąžininga ir skaidri.

    Pagarbiai   


    [1] https://www.delfi.lt/spausdinti/?id=84861037

    [2] https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/naujausi-reitingai-keiciasi-poziuris-i-valstiecius.d?id=84929845     

    [3] https://www.delfi.lt/spausdinti/?id=84991545

    Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras

    Lietuvos žmogaus teisių asociacija                               – Vytautas Budnikas                                      

    Piliečių gynybos paramos fondas                                  – Stasys Kaušinis                               

    Lietuvos Helsinkio grupė                                              – Stasys Stungurys                              

    Nepartinis demokratinis judėjimas                               – Krescencijus Stoškus

    Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija                   – Romualdas Povilaitis

    Nurodytų organizacijų pritarimą kreipimuisi tvirtinu:

    Piliečių gynimo paramos fondo direktorius                                                 Stasys Kaušinis