Dėl galimų pažeidimų Kauno technologijos universitete

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimui

Kauno technologijos universitetui

Kopijos:

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei

Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ

KOORDINAVIMO CENTRO (LŽTKC)

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų Kauno technologijos universitete

2016 m. vasario 3 d.

Į Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centrą kreipėsi Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS), prašydamas pateikti išvadas dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų Kauno technologijos universitete.

LAMPSS nurodo, kad Kauno technologijos universitetas (KTU) yra viešas juridinis asmuo, tačiau jo darbuotojams, akademinės bendruomenės nariams, yra teisiškai apribota laisvė reikšti savo nuomonę, moralinius ir pilietinius vertinimus apie universitete vykstančius procesus, draudžiama viešai diskutuoti universiteto gyvenimo klausimais. Tai draudžia KTU rektoriaus patvirtintas Komunikacijos krizės metu KTU tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) ir jo priedai. Pareiškime teigiama, jog Aprašas riboja darbuotojų teisę nekliudomai bendrauti su žiniasklaida ir teisėsauga. LAMPSS nuomone, Aprašas galimai turi nelojalumo valstybės teisėsaugos institucijoms požymių – tai ribojimai laisvai ir sąžiningai duoti parodymus, liudyti apie įvykį. Be to, darbuotojai yra įpareigoti rinkti informaciją apie fizinius ir juridinius asmenis, kurie domisi rezonansiniais įvykiais universitete,- tai pažeidžia demokratiško viešojo valdymo principą ir žmogaus teises. LAMPSS nuomone, KTU yra viena iš didžiausių aukštojo mokslo įstaigų Lietuvoje, todėl akademinės bendruomenės narių laisvių ir žmogaus teisių suvaržymai gali tapti sektinu pavyzdžiu kitoms Respublikos aukštojo mokslo įstaigoms. Jie riboja ir profesinių sąjungų veiklą, trukdo atstovauti teisėtiems narių interesams.

Išnagrinėjęs LAMPSS pateiktus dokumentus – KTU administracijos įsakymus, Komunikacijos krizės metu KTU tvarkos aprašą ir jo priedus, – Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras konstatuoja:

•  KTU rektorius 2015 m. spalio 1 d. įsakymu ( Nr. A-416) patvirtino komunikacijos krizės metu KTU tvarkos aprašą, kuris nustato KTU administracijos ir darbuotojų vidaus teisinius santykius, reglamentuoja KTU darbuotojų elgesį esant krizei arba jos požymiams, ir Aprašo priedus – tris komunikavimo schemas: asmeniui – krizės dalyviui; KTU bendruomenės nariui, kuris kreipiasi į žiniasklaidą; bendruomenės nariui, kuris įtaria krizę.

• KTU rektorius 2015 m. spalio 1 d. įsakymu ( Nr. A-416) taip pat patvirtino Krizių komunikacijos valdymo grupę, kurią sudaro KTU administracijos atstovai: KTU rektorius, Vykdomasis direktorius, Rinkodaros ir komunikacijos direktorius, RsV atstovas (Viešosios komunikacijos skyriaus Viešosios komunikacijos projektų vadovas), Teisės skyriaus vadovas ir Žmogiškųjų išteklių direktorius.

Tokiu būdu komunikacijos krizės metu KTU tvarkos aprašas ir jo priedai sukuria KTU darbuotojams universitete ir už jo ribų papildomas prievoles, kurios turi tiesioginę įtaką jų teisėms ir pareigoms.

Dėl Komunikacijos krizės metu KTU tvarkos aprašo

 Aprašas nustato pagrindines komunikacijos taisykles, atmintines ir schemas, kuriomis turi vadovautis KTU bendruomenės nariai krizinėse situacijose. Aprašą sudaro bendrosios nuostatos, kuriose pateikiami terminų apibrėžimai (krizė, krizių komunikacijos valdymo grupė, universiteto bendruomenės narys, tretieji asmenys, žiniasklaida), galimos krizinės situacijos įvertinimas, kuriame apibrėžiama krizinės situacijos samprata, krizės komunikacijos valdymas (KTU administracijos elgesio taisyklės esant krizinei situacijai), veiksmai ir informacijos teikimas krizės atveju (universiteto bendruomenės narių elgesio taisyklės esant krizinei situacijai) ir baigiamosios nuostatos.

 

Dėl krizinės situacijos reglamentavimo universitete

Aprašo dalyje (II skyrius) Galimos krizinės situacijos įvertinimas apibrėžta krizinės situacijos samprata apima įvairias grėsmes KTU įvaizdžiui, tarp kurių:

• nepalanki ar klaidinanti informacija žiniasklaidoje, galinti neigiamai paveikti
  Universiteto įvaizdį (4.1 str.);

•  bet koks įvykis ar veiksmas, sutrikdantis įprastą Universiteto veiklą ir galintis sukelti pavojų Universiteto bendruomenės nariui (nariams) arba tretiesiems asmenims ir taip galintis paveikti Universiteto reputaciją: nelaimingas atsitikimas, trauma ar mirties atvejis, gaisras, akademinių darbų plagijavimo atvejis, vagystė ir pan.(4.5 str.);

•  skundai, turintys didėjančios įtampos tendenciją bei galintys tapti viešais, jei skundų autorius (autoriai) juos perduotų žiniasklaidai, valdžios, teisėsaugos ar kitoms institucijoms (4.2 str.);

• Universiteto atstovų veiksmai, galintys sukelti Universiteto bendruomenės narių ar trečiųjų asmenų nepasitenkinimą ir pakenkti Universiteto įvaizdžiui: neteisėtas konfidencialios ar klaidingos, kompromituojančios informacijos, susijusios su Universiteto veikla, strategija ar procedūromis atskleidimas, finansinis skandalas, viešas konfliktas, Universiteto misijos neatitinkantis, įstatymus ar bendras etikos normas pažeidžiantis elgesys ir pan.(4.4 str.);

•  bet koks įvykis ar veiksmas, galintis turėti neigiamo viešumo ir neigiamos įtakos Universiteto įvaizdžiui, į kurį įtraukiami žiniasklaidos, valdžios ar teisėsaugos institucijų atstovai, viešosios tvarkos priežiūros, jėgos struktūrų, saugumo, priešgaisrinės apsaugos pareigūnai, medikai, gelbėtojai ar kitos tarnybos;

•  konkurentų, trečiųjų asmenų veiksmai ar bet kuris kitas įvykis, galintis turėti neigiamos įtakos Universiteto įvaizdžiui viešojoje erdvėje (7.7 str.).

Pažymėtina, kad krizinės situacijos samprata Apraše savaime nepažeidžia KTU akademinės bendruomenės narių teisių. LŽTKC nuomone, akademinės bendruomenės narių laisvių suvaržymams ir žmogaus teisių pažeidimams prielaidas sudaro Aprašo III skyriaus Krizės komunikacijos valdymas ir IV skyriaus Veiksmai (galimos) krizės atveju ir informacijos teikimas nuostatos.

Abejotina ir Aprašo 2.1 str. pateikiama „nepageidaujamo viešumo“ samprata. Ji prieštarauja demokratinės ir atviros visuomenės principams ir yra nesuderinama su viešuoju visuomenės interesu, kurį saugoti ir ginti privalo valstybės institucijos.

Dėl krizinės situacijos valdymo

Aprašo III skyriaus Krizės komunikacijos valdymas 7 str. nurodo, jog <krizės komunikacijos (ar jos prevencijos) situacijos lygį nustato rinkodaros ir komunikacijos direktorius, kuris sprendžia, ar veiksmai koordinuojami Viešosios komunikacijos skyriaus lygmeniu, ar kviečiama Krizių komunikacijos valdymo grupė>. Tokiu būdu galimos krizės vertinimą atlieka Rinkodaros ir komunikacijos direktorius. Jam suteikiama išskirtinė teisė spręsti dėl krizės situacijos buvimo/nebuvimo vadovaujantis Aprašo II skyriaus nuostatomis.

Vienam asmeniui (Rinkodaros ir komunikacijos direktoriui) patikėta teisė vertinti ir spręsti apie krizinės situacijos buvimą ar nebuvimą KTU nesuvaržo universiteto bendruomenės narių teisių ir laisvių, juolab, kad, vadovaujantis minėtu straipsniu, krizinei situacijai vertinti galima pasitelkti ir Krizių komunikacijos valdymo grupę. Tačiau universiteto bendruomenės narių laisvių suvaržymai kyla iš Aprašo II skyriaus Krizinės situacijos apibrėžimo, tiksliau – iš krizinės situacijos sampratos neapibrėžtumo ir daugiaprasmiškumo. Pvz., neaišku, kokiais atvejais krizine situacija bus laikomas universiteto atstovo veiksmas, galintis sukelti trečiųjų asmenų nepasitenkinimą ir pakenkti Universiteto įvaizdžiui (4.4 str.). Minėtame straipsnyje nurodoma, jog tokį nepasitenkinimą gali sukelti <bendras etikos normas pažeidžiantis elgesys ir pan.> , todėl manytina, kad trečiųjų asmenų nepasitenkinimą gali sukelti ne tik etikos normas pažeidžiantis, bet ir bet koks kitoks universiteto bendruomenės nario elgesys, nepriimtinas KTU administracijai.

Esama ir daugiau Aprašo straipsnių, kurių nuostatos sudaro prielaidas laisvoms interpretacijoms. Pvz., Aprašo 4.7 str. nurodoma, kad krizine situacija laikomi <konkurentų, trečiųjų asmenų veiksmai ar bet kuris kitas įvykis, galintis turėti neigiamos įtakos Universiteto įvaizdžiui viešojoje erdvėje>. Šiame straipsnyje nėra aiškiai apibrėžta, kada ir kokie trečiųjų asmenų ar konkurentų veiksmai turi neigiamos įtakos universiteto įvaizdžiui. Atkreipiame dėmesį, kad konkurentai visuomet suinteresuoti teigiamą įvaizdį silpninti, tad žodžiai „kitas įvykis“ nepaaiškinamai išplečia krizinės situacijos sampratą už o jos apibrėžimo ribų, todėl gali būti panaudoti nedemokratiškiems arba negeros valios asmenų veiksmams.

Svarbi aplinkybė, kad vertinant krizinės situacijos požymius ir šalinant jos pasekmes KTU akademinės bendruomenės nariai sprendimų priėmime nedalyvauja – tiek krizės valdymas, tiek informacijos apie galimą krizę teikimas yra priskirtas Krizių komunikacijos valdymo grupei, kuri KTU rektoriaus įsakymu sudaryta išimtinai iš KTU administracijos atstovų (KTU rektorius, Vykdomasis direktorius, Rinkodaros ir komunikacijos direktorius, RsV atstovas, Teisės skyriaus vadovas ir Žmogiškųjų išteklių direktorius). Visus sprendimus dėl galimų krizinės situacijos požymių ir jos valdymo priima minėta grupė pagal rektoriaus įsakymu patvirtintas schemas – priedus prie Aprašo Nr.1, Nr.2 ir Nr.3. O tai leidžia daryti prielaidą, kad dabartinis Aprašo turinys, jo priedai ir Krizių komunikacijos valdymo grupės sudėtis suteikia KTU administracijai absoliučią teisę vertinti bet kokius KTU darbuotojo ar bendruomenės nario veiksmus kaip krizinės situacijos šaltinį.

 

Dėl informacijos ir veiksmų galimos krizės atveju

 Abejonių kelia ir kitų Aprašo straipsnių nuostatų atitiktis demokratijos principams ir pagrindinėms žmogaus teisių normoms. Pvz., Aprašo II skyriaus 20 str. reglamentuoja, jog <vykdant krizės komunikaciją būtina visiška skelbiamos informacijos centralizacija. Universiteto viduje turi būti suderintos pozicijos, įvykių versijos, atsakymai į tipinius klausimus>.

 KTU administracijos siekis, jog informacija apie universitetą ir jame vykstančius procesus būtų objektyviai ir profesionaliai pateikta visuomenei, savaime neprieštarauja jokioms teisės normoms. Tačiau kelia abejones Aprašo 22 str. nuostata, jog <komentuoti su krize susijusius klausimus ir teikti informaciją žodžiu / atsakinėti į el. laiškus gali tik Universiteto RsV atstovas, Rinkodaros ir komunikacijos direktorius arba jo paskirtas darbuotojas…> . <Visais atvejais visa teikiama informacija privalo būti patvirtinta Viešosios komunikacijos skyriaus vadovo (arba Rinkodaros ir komunikacijos direktoriaus).

Aprašo 24 str. nustato, kad „Kiekvienas Universiteto bendruomenės narys, sulaukęs tiesioginio klausimo, galimai susijusio su krize, bet kokiomis priemonėmis ir kanalais iš žiniasklaidos atstovų, valdžios, teisėsaugos ar kitų institucijų atstovų arba bet kurių kitų trečiųjų asmenų, privalo atsisakyti komentuoti paaiškindamas, kad, remiantis Universiteto nustatyta tvarka, komunikacijai su žiniasklaida yra paskirtas Universiteto RsV atstovas. Aprašo 25 str. nurodoma, jog „bendraujant su besikreipiančiuoju negalima leistis su juo į diskusijas, komentuoti ar reikšti sutikimą (nesutikimą), duoti patvirtinimą (paneigimą) išsakytam teiginiui ar kaltinimui, kurį pateikė besikreipiantysis“.

Akivaizdu, jog pastaroji Aprašo nuostata panaikina galimybę visuomenei gauti objektyvią, bet universiteto įvaizdžiui nepalankią informaciją, galinčią užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir pažeidimams. Ši nuostata nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. įtvirtinta žmogaus teise <…nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją…> bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. nuostata <… teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant  valstybės   sienų.>. Pažymėtina, kad Konstitucijoje (25 str.) nurodyta, jog <laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai>.

Ypač abejotinos Aprašo 26, 27 ir 28 straipsnių nuostatos, išplaukiančios iš Aprašo 5 str. nustatyto įpareigojimo: <kiekvienas Universiteto bendruomenės narys, pastebėjęs galimos krizės požymius, joje tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujantis arba bet kokiomis priemonėmis gavęs informacijos iš kitų Universiteto bendruomenės narių, taip pat trečiųjų asmenų, žinančių arba numanančių apie krizinę situaciją, privalo imtis veiksmų, numatytų Aprašo IV skyriuje>. O minėto skyriaus 26 str. įpareigoja KTU darbuotoją arba bet kurį universiteto bendruomenės narį <…sulaukus bet kokio klausimo, susijusio su esama ar galima krize… surinkti informaciją apie besikreipiantį asmenį: jo vardą, pavardę, atstovaujamą įstaigą, kontaktinę informaciją (26.1 str.), kreipimosi pobūdį (26.2 str.). Aprašo 27 str. nustato, kad <kiekvienas Universiteto bendruomenės narys, pats turintis bet kokios informacijos apie galimą arba esamą krizę, privalo susisiekti su Universiteto RsV atstovu per kuo trumpesnį laiką ir visomis įmanomomis priemonėmis>.

Pastarosios Aprašo nuostatos suponuoja universiteto bendruomenės nario pareigą (o kartu ir teisę) užsiimti Universiteto darbuotojui ir akademinės bendruomenės nariui nebūdinga veikla: savo nuožiūra rinkti duomenis apie kitus asmenis (jeigu įžvelgia galimos krizės požymius) ir imtis veiksmų (susisiekti su Universiteto RsV atstovu per kuo trumpesnį laiką).

 

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS:

Įvertinęs aptariamų KTU dokumentų turinį, Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras konstatuoja:

1. LAMPSS teiginys, kad KTU Aprašas ir jo priedai pažeidžia žmogaus teises (teisę laisvai gauti ir skleisti informaciją), demokratiško viešojo valdymo principus, netiesiogiai riboja profesinių sąjungų veiklą ir gali turėti neigiamą įtaką kitoms Lietuvos aukštojo mokslo įstaigoms, yra pagrįstas. Aprašas yra dokumentas, sukuriantis KTU bendruomenės nariams teises ir pareigas, kurių jie privalo laikytis, o nesilaikantys jų yra laikomi pažeidę minėtas taisykles. Skirtingai nei privačiose įstaigose, tokio turinio Aprašas negali būti taikomas viešosiose valstybės lėšomis išlaikomose aukštosiose mokyklose. Dėl šios priežasties kai kurios Aprašo nuostatos yra keistinos ir taisytinos.
2. KTU rektoriaus įsakymu patvirtinto Aprašo ir jo priedų nuostatos suvaržo KTU darbuotojų ir akademinės bendruomenės narių teises bei laisves (žodžio, minties, įsitikinimų, informacijos laisvę), taip pat prieštarauja KTU Statuto 10 str. nuostatai: <Universitetas puoselėja akademinės bendruomenės vertybes ir tradicijas>; Statuto 12 str. :<Universitetas, įgyvendindamas savo veiklos tikslus, vadovaujasi šiais principais: demokratinės savivaldos (1 p.), tradicijų gerbimo ir puoselėjimo (13 p.), atvirumo ir atskaitingumo visuomenei (14 p.)>; Statuto 20 str. nuostatai: <Universiteto akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti: minties, žodžio, pasaulėžiūros ir tikėjimo laisvė (1p.)>; Statuto 21 str. nuostatai: <teisė dėstytojams, mokslo darbuotojams ir studentams dalyvauti Universiteto savivaldoje šiame statute nustatyta tvarka (4p.)> bei kitoms Statuto nuostatoms.

 

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras siūlo:

1. Kauno technologijos universiteto administracijai pakeisti Aprašo nuostatas pašalinant iš jų universiteto bendruomenės narių teisių ir laisvių suvaržymus, laikantis LR Konstitucijoje ir tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose įtvirtintų esminių žmogaus teisių principų.

2. Teikti Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms siūlymą surengti konferenciją šalies aukštojo mokslo reformos tema, kurioje būtų galimybė aptarti aktualius aukštųjų mokyklų savarankiškumo (autonomijos) klausimus, atkreipiant dėmesį į sąlygų sudarymą akademinės bendruomenės nariams dalyvauti aukštųjų mokyklų savivaldoje ir aukštųjų mokyklų demokratinės savivaldos principų bei pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimą.

3. Svarstant LR Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, įtvirtinti jame ne tik Aukštųjų mokyklų autonomijos, bet ir jų atskaitomybės visuomenei principus.

 

 Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras:

Lietuvos žmogaus teisių asociacija                                                     – VYTAUTAS BUDNIKAS

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija                                       – ROMUALDAS POVILAITIS

Piliečių gynybos paramos fondas                                                       – STASYS KAUŠINIS

Lietuvos Helsinkio grupė                                                                    – STASYS STUNGURYS

Nepartinis demokratinis judėjimas                                                     – KRESCENCIJUS STOŠKUS

 

 Nurodytų asmenų pritarimą išvadoms tvirtinu:

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas                  Romualdas Povilaitis