Medžiagą galima skaityti arba parsisiųsti:
01 – Turinys,neskelbti tarptautiniai dokumentai,pareiškimai, kreipimaisi, rezoliucijos (1-336 p.)
02 – Laiškai, raštai prašymai ir atsakymai (337-508 p.)
03 – Straipsiniai, interviu apžvalgos ir korespondencijos (509-1060 p.)
04 – Žmogaus teisių ataskaitos (1061-1164 p.)
05 – Žmogaus teisų forumų, dalyvių nuotraukos (1165-1208 p.)
06 – Pavardžių rodyklė (1209-1228 p.)
PRATARMĖ
Antroji knyga „Lietuva ir žmogaus teisės“ yra pirmosios knygos, kuri buvo išleista
2008 metais, tęsinys. Pirmoje knygoje žmogaus teisių judėjimo vyksmas apėmė laikotarpį,
kai Lietuva siekė Nepriklausomybės ir ją atgavo, kai mūsų valstybė jau savarankiškai
kūrė įstatymus ir teisės aktus – šis laikotarpis datuojamas nuo 1989-ųjų iki 2000- jų metų,
o antroje knygoje apibendrinama Lietuvos žmogaus teisių gynimo (LŽTGA) ir Lietuvos
žmogaus teisių (LŽTA) asociacijų veikla nuo 2000-ųjų iki 2010 metų.
Savarankiškas mūsų valstybės gyvenimas, įstojus į Europos Sąjungą ir Lietuvai tapus
NATO nare, iš esmės pakoregavo ir nevyriausybinių žmogaus teisių organizacijų veiklą.
Stodama į Europos Sąjungą ir NATO Lietuva privalėjo prisiimti atitinkamus tarptautinius
įsipareigojimus (ratifikuoti tarptautines konvencijas), tačiau įstojus daugelis Vakarų
organizacijų ėmė žymiai mažiau arba beveik nesidomėti žmogaus teisių padėtimi mūsų
valstybės viduje. Nevyriausybinės organizacijos tarsi buvo paliktos pačios sau. Ypač tai
pajutome, kai Lietuvos žmogaus teisių asociacija kreipėsi pagalbos į Europos žmogaus
teisių asociaciją (AEDH) ir Tarptautinę žmogaus teisių lygų federaciją (FIDH) dėl Orhuso
konvencijos taikymo mūsų nacionalinėje teisėje – mat LŽTA yra šių organizacijų narė.
Jokio atsakymo iš paminėtų organizacijų LŽTA negavo.
Kitas neišgirstas LŽTA kreipimasis – dėl LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo
viešosios informacijos poveikio įstatymo. Nors Europos žmogaus teisių asociacija
(AEDH) susidomėjo šiuo įstatymu, netgi atsiuntė žinomos tarptautinės žmogaus teisių
stebėsenos organizacijos (Human Rights Watch) publikacijų nuorodas apie šio įstatymo
sukeltą rezonansą, tačiau ji užėmė neutralią lūkuriuojančią poziciją.
Viena vertus, toks elgesys rodo, kad mūsų valstybės demokratiniai valdymo
instrumentai yra pakankamai išvystyti ir tarptautinės žmogaus teisių organizacijos gali
mumis pasikliauti, kita vertus, turėjome susitaikyti su nauja padėtimi, mažiau tikėtis
pagalbos iš svetur ir imtis žymiai daugiau atsakomybės už žmogaus teisių priežiūrą
išnaudojant tarptautinę teisę ir valstybės konstituciją.
Antroje knygoje LMA akademiko, Asociacijos signataro ir M. Romerio universiteto
profesoriaus Antano Buračo siūlymu pateikti dokumentai, kurie dėl įvairių priežasčių
nepateko į pirmą knygą, nes, jo nuomone, ši medžiaga turi neabejotiną žmogaus teisių
judėjimo istoriografinę vertę.
Kaip ir pirmoje, taip ir šioje knygoje visa medžiaga teikiama chronologine tvarka,
nurodant datas, atsižvelgiant į įvykių svarbą.
Antroji knyga parengta prisilaikant pirmojoje išdėstytos struktūros. Ją sudaro 6 dalys:
„Neskelbti tarptautinių organizacijų dokumentai žmogaus teisių klausimais“, „Pareiškimai,
kreipimaisi, rezoliucijos“, „Laiškai, raštai, prašymai“, „Straipsniai, interviu, apžvalgos
ir korespondencijos“, „Žmogaus teisių ataskaitos”, „Žmogaus teisių forumų ir jų dalyvių
nuotraukos”, „Pavardžių rodyklė“.
Dalyje „Neskelbti tarptautinių organizacijų dokumentai“ spausdinami 1974 02 16 JAV
Kongresui pateiktas JAV lietuvių bendruomenės pranešimas apie žmogaus teisių
pažeidimus okupuotoje Lietuvoje, ištraukos iš JTO Žmogaus teisių ir ESBO komisijų
išvadų dėl paramos Baltijos valstybėms siekiant nepriklausomybės, svarbus ESBO
pranešimas apie rinkimus Baltijos valstybėse 1990 m., Lietuvos Helsinkio grupės
memorandumai ir pareiškimai su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis Lietuvos
Nepriklausomybės paskelbimo išvakarėse.
Šiame kontekste išskirtina Lietuvos Helsinkio grupės veiklos medžiaga ir Grupės
įnašas steigiant LŽTGA bei tolesnis šių organizacijų bendradarbiavimas ginant Lietuvos
žmonių teises nuo sovietinių okupantų.
Spausdinamas 1991 m. Memorandumas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisijos
47 sesijai bei kreipimasis Baltijos valstybių vardu, paremtas LŽTGA, Lietuvos Helsinkio
grupės, Lietuvos rašytojų sąjungos ir senatoriaus Hough liudijimais JT ESBO komisijai
dėl kruvinųjų 1991 m. sausio 11-13 d. įvykių. Taip pat itin svarbios išvados apie šiuos
įvykius, kurias Jungtinėms Tautoms pateikė nepriklausomi visuomeninės organizacijos
„Skydas” kariniai ekspertai (anglų k.).
Knygoje skelbiami iki tol neskelbti dokumentai, liudijantys pasaulio valstybių reakciją
į sovietinę agresiją prieš Baltijos šalių nepriklausomybę.
Antrame skyriuje „Pareiškimai, kreipimaisi, rezoliucijos“ yra pateikti abiejų asociacijų,
jų vadovų ir narių, taip pat intelektualų kolektyviniai ir pavienių kovotojų už žmogaus
teises viešai skelbti prašymai, reikalavimai bei kiti dokumentai, adresuoti Lietuvos
valdžios institucijoms ir tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms dėl Lietuvoje
pažeidžiamų žmogaus teisių.
Trečiame skyriuje „Laiškai, raštai, prašymai“, analogiškai kaip ir pirmoje knygoje,
skelbiami Asociacijų reikalavimai ir siūlymai Lietuvos valstybės vadovams, valstybės
valdžios institucijoms bei tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms dėl pažeidžiamų
žmogaus teisių. Spausdinami valstybės institucijų, organizacijų atsakymai į asociacijų
prašymus ir siūlymus, įvairūs susirašinėjimo dokumentai su tarptautinėmis žmogaus
teisių organizacijomis, liudijantys asociacijų darbą stiprinant žmogaus teisių priežiūrą.
Ketvirtame skyriuje spausdinami Asociacijos periodiniuose leidiniuose bei mūsų
šalies ir užsienio žiniasklaidoje skelbti rašytojų, dvasininkų, kultūros ir meno, politikos ir
mokslo žmonių bei kitų iškilesnių asmenybių straipsniai, pokalbiai, nuomonės žmogaus
teisių tema.
Kaip ir pirmoje knygoje, nuosekliai laikomasi principo, kad straipsnių, korespondencijų
ir pokalbių turinys savo esme liestų žmogaus teises. Temos parinktos iš periodinių,
žmogaus teisių priežiūros veiklai nagrinėti skirtų leidinių bei tų žiniasklaidos šaltinių,
kuriuose gausiausia medžiagos žmogaus teisių tema, ir tų, kurie, asociacijos narių
įsitikinimu, objektyviausiai šias teises nušviečia.
Penktame skyriuje pateiktos JAV valstybės departamento, Švedijos Karalystės
ambasados Lietuvoje, Tarptautinės Helsinkio žmogaus teisių federacijos bei Lietuvos
žmogaus teisių asociacijos parengtos ataskaitos apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje.
Šeštame skyriuje spausdinamos žmogaus teisių forumų ir jų dalyvių nuotraukos iš
asmeninių archyvų.
Knygos gale nurodoma pavardžių rodyklė.
Dauguma asmenų nurodytomis pavardėmis, asociacijos narių nuomone, turėjo ar turi
sąlytį su žmogaus teisių gynimo veikla.
Siekiant išsaugoti pareiškimų, raštų, ataskaitų bei kitų dokumentų autentiškumą, jų
kalba netaisyta.
Vytautas Budnikas
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas