Ką rodo korupcijos indeksas?

2016 sausio mėn. 28 d. 10:32:05 Perskaitė 472

Viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyrius paskelbė 2015 m. vadinamojo „korupcijos suvokimo indekso“ rezultatus. Lietuvai skirtas 61 balas iš 100 galimų ir 32 vieta 168 šalių sąraše. Lietuva užima 18 vietą tarp ES ir Vakarų Europos valstybių, pernai ji buvo 20-a. Ar tikrai geriau žmonėms dėl to, – „Vakaro žinios“ kalbėjosi su Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininku Vytautu Budniku.

– Aš labai skeptiškai žiūriu į tokias statistikas, nes jos dažnai priklauso nuo to, kokiu tikslu viena ar kita statistika renkama ir kas konkrečiai tą daro. Paprasti žmonės viską mato ir be jokios įmantrios statistikos – korupcija visada buvo ir ji niekur nedingo. Kaip rodo įvairūs procesai mūsų valstybėje arba bylos įvairiuose teismuose bei prokuratūrose, niekas iš esmės nepasikeitė. Negirdėjau, kad bent viena rezonansinė korupcijos byla būtų iki galo baigta, paskelbti bei įsigalėję kažkokie garsūs nuosprendžiai ir t.t.

Korupcinės bylos merams ar kitų politikų gaudynės imant bei duodant kyšius man labiau primena kovas tarp atskirų ir viena kitai priešingų politinių stovyklų, o ne tikrąją kovą su korupcija. Tai daugiau susiję su įvairių reitingų organizavimu – savų pozicijų stiprinimu bei konkurentų pozicijų silpninimu. O tikroji kova su korupcija arba tikroji korupcijos būklė šalyje atsispindi pirmiausia šešėlinėje ekonomikoje, kontrabandos srautuose ir kituose panašiuose reiškiniuose. Bet juk mes visi matome, kad nėra jokių stambių bylų, nors visi žinome, kad tai vyksta. Čia kalbėčiau ne tiek savo, kiek visos žmogaus teisių asociacijos vardu – mes jokių teigiamų poslinkių šioje kovoje nematome.

– Lietuvoje matome gausybę įvairių nevyriausybinių organizacijų, kurių pagrindinė veikla yra užsienio lėšų panaudojimas ginant įvairių neaiškių piliečių „teises“. Logiškai mąstant, jeigu toms organizacijoms nepavyktų atrasti kokių nors skriaudžiamų „mažumų“, tai niekas jiems ir nemokėtų. Ar tai nėra korupcijos apraiška, kuri į jokią korupcinę statistiką nepatenka?

– Šiuo klausimu reikėtų išplėsti patį korupcijos apibrėžimą. Tačiau žiūrint plačiąja prasme, jeigu žmonių grupėms mokami pinigai už tai, kad jie kažką rastų teigiamo arba neigiamo, o tie jų surasti teigiami ar neigiami dalykai būtų naudojami formuojant visuomenės nuomonę arba požiūrį į valstybę, tuomet aš sakyčiau, kad tokia perkama nuomonė turi tam tikrą negerą prieskonį… Galbūt jo ir negalima tiesiogiai pavadinti korupcija, bet paperkamumo prieskonis tikrai išlieka… Aplink mus vykstantys kasdieniai žmogaus teisių pažeidimai tiesiog bado akis – žmonės žudosi, skęsta didžiuliame skurde, alkoholis liejasi upėmis ir t.t., o štai tokios „organizacijos“ rašo ataskaitą Jungtinėms Tautoms, kad Lietuvoje yra didžiuliai žmogaus teisių pažeidimai, nes čia niekaip nepradedamas ankstyvas vaikų seksualinis švietimas. Tuomet atleiskite, bet kaip aš galiu rimtai žiūrėti į šitokį „tyrimą“ bei visą šią veiklą. Jeigu pažiūrėsime kitas panašių organizacijų ataskaitas, tai ir ten aptiksime tokių pačių momentų, kurie tiesiog kelia šypseną, o kartais ir pasipiktinimą…

– Vaikų seksualinio švietimo ar homoseksualizmo plėtros aktyvistų „teisių“ kontorėlių Lietuvoje pristeigta gausybė, visos jos tratina didžiules pinigų sumas savo susigalvotai fikcijai bei veiklai pateisinti, tik neteko girdėti, kad jas kas nors tikrintų dėl tos pačios korupcijos…

– Niekas jų ir netikrins, be to, aš netgi tikiu, kad buhalteriškai ten viskas tvarkinga… Tačiau kur kas svarbiau būtų užtikrinti tokių įstaigų skaidrumą, t.y. kad visuomenė sužinotų, kas konkrečiai ir kokiu tikslu tas įstaigas maitina, kokios tai pinigų sumos, iš kur jos gaunamos ir pan. Tokia informacija būtų svarbi, kad visuomenė galėtų palyginti su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kurioms joks užsienis pinigų nemoka. Pavyzdžiui, organizacijoms, kurios rūpinasi šeimomis, vaikais, jų išsilavinimu bei priežiūra, skiriami tiesiog apverktini pinigai, o tiems jūsų išvardintiems „gynėjams“ skiriami šimtai tūkstančių ar net milijonai. Toks viešas bei skaidrus sugretinimas žmonėms atvertų akis, o kartu tai būtų geriausias atsakymas – kas iš tikrųjų objektyviai gina tikrąsias žmogaus teises, o kas tik „įsisavina lėšas“. Tas pats galioja ir tų „korupcijos tyrimų“ įstaigų atžvilgiu – tegul paskelbia savo finansavimo šaltinius bei tikruosius tikslus, tada galėsime daryti išvadą, ar jų transliuojama informacija yra objektyvi.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/ka_rodo_korupcijos_indeksas/