LŽTKC išvados dėl „Greitųjų kreditų“

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei

Lietuvos Respublikos Seimo darbo grupei vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui

Lietuvos Respublikos Finansų ministrui Rimantui Šadžiui

Kopija:

Lietuvos Respublikos Prezidentei J.E. Daliai Grybauskaitei

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ

KOORDINAVIMO CENTRO

IŠVADOS

2015 m rugsėjo 28 d.

dėl greitųjų (vartojimo) kreditų

2015 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 979 (toliau – Nutarimas) dėl Seimui pateikto LR Vartojimo kredito įstatymo 2, 8 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (Nr. XIIP-2963(2)), kuriuo siūloma sugriežtinti neatsakingo skolinimosi galimybes. Minėtame projekte (toliau – Projektas), siūloma nustatyti, kad vartojimo kredito (greitųjų kreditų) gavėju gali būti tik asmuo nuo 21 metų ir neįrašytas į priklausomybės ligų ir psichikos sutrikimų turinčių asmenų sąrašus, kad kredito davėjai privalo patikrinti gavėjo asmens mokumą, tiesiogiai nustatyti asmens tapatybę ir kt.

Vyriausybė 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu atmetė minėtą įstatymo projektą, siūlydama Seimui jam nepritarti (Nutarimą rengė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorius Sigitas Mitkus, Kapitalo rinkų skyriaus vedėja Lora Gogelytė, vyriausioji specialistė Ramunė Radvilienė).

Pagrindiniai Nutarime išdėstyti motyvai – Projekto siūlymai neva prieštarauja Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (LR CK), neva reikalavimas tikrinti vartojimo kredito gavėjų kreditingumą prieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoms, o kredito gavėjui negalima taikyti vadinamojo „atšalimo laikotarpio“, nes kiti Lietuvos ūkio subjektai neva atsidurtų mažiau palankioje konkurencinėje padėtyje nei kitose valstybėse narėse įsisteigę ūkio subjektai, kuriems netaikomas laiko apribojimas sudarant vartojimo kredito sutartis ir pan.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras mano, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 979 dėl LR Vartojimo kredito įstatymo 2, 8 ir 21 straipsnių pakeitimų ir papildymų yra nepagrįstas, nes paremtas klaidinančiais argumentais:

 Dėl fizinio asmens veiksnumo

Nepagrįstas ir klaidinantis Nutarimo argumentas, kad visišką fizinio asmens veiksnumą, kuris atsiranda asmeniui sulaukus pilnametystės ( 18 metų), išimtinai reglamentuoja LR CK kodekso 2.5 straipsnis, neva skolinimosi galimybių ribojimas pilnamečiams asmenims iki 21 metų prieštarautų minėtai CK nuostatai.

Atkreiptinas dėmesys, kad LR Prezidento rinkimų įstatymo 2 straipsnis nustato, jog „Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis <…> jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu.“  LR Seimo rinkimų įstatymo 2 str. nustato, kad „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris <…> yra ne jaunesnis kaip 25 metų…“ Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 3 str.4 dalis nustato, kad į Europos Parlamentą „gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris… rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų...“.

LR Azartinių lošimų įstatymo10 str.10 dalis nustato, kad „Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Jaunesnius kaip 21 metų asmenis draudžiama įleisti į lošimo namus (kazino)“. Galiausiai D kategorijos automobilius (autobusą) vairuoti įgyja teisę asmenys taip pat ne jaunesni kaip 21 metų.

Akivaizdu, kad minėti teisės aktai neprieštarauja LR CK nuostatoms, o visuomenė atskirais atvejais gali ir privalo nustatyti asmeniui amžiaus cenzą, įvertindama jo galimų veiksmų padarinius tiek pačiam asmeniui, tiek visuomenei.

Deja, Nutarimo rengėjai neatsižvelgė į tai ir sureikšmindami verslo konkurencingumą kredito davėjų interesus iškėlė aukščiau už visuomenės poreikius -l greitųjų kreditų paskolas ir toliau gauna asmenys, neturintys jokių pajamų. Sodros duomenimis tokių klientų yra net 21 proc. Net trečdalis vėluojančių grąžinti paskolas yra jaunesni nei 25 metų amžiaus. 86 proc.   greitųjų kreditų vartotojų (įskaitant ir jaunesnius nei 25 m. amžiaus) gavo juos anonimiškai. Todėl daugėja atvejų, kad dėl problemų, kurias kelia nežabotas greitųjų kreditų įmonių elgesys, jauni asmenys padaro žiaurius nusikaltimus arba baigia gyvenimą savižudybe.

Analogiškai formalus ir eliminuojantis visuomenės socialinės problemos sprendimą yra Nutarimo teiginys, jog fizinio asmens veiksnumas gali būti apribotas tik teismo tvarka, o asmens įrašymas į priklausomybės ligų ir psichikos sutrikimų turinčių asmenų įskaitas jo veiksnumo neva savaime neriboja.

Pažymėtina, kad Projektu nėra siūloma pažeisti LR Psichikos sveikatos priežiūros ar kitų įstatymų nuostatas ir nėra kvestionuojama, kad asmenų, piktnaudžiaujančių alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, veiksnumas gali būti apribotas tik teismine tvarka.

Tačiau Nutarimo autoriai negali nuneigti fakto, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims. Šias pareigas pažeidus, vairuotojui atsiranda administracinė atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK).

Analogiškai šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu laikomas neblaivumas, jei darbuotojas darbo metu darbe yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų. ATPK 4112 straipsnis nustato piniginę baidą asmeniui, kuris būdamas darbo vietoje neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų vengia pasitikrinti girtumą ar apsvaigimą. Galiausiai girto asmens pasirodymas viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę taip pat užtraukia įspėjimą arba baudą nuo aštuonių iki keturiolikos eurų (ATPK 178 str.) Taigi teigti, kad visuomenė negali riboti asmens teisių, jei pastarasis yra neblaivus, nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į galimas pasekmes pačiam asmeniui ir visuomenei, jo teisės gali ir privalo būti ribojamos, jei tik asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Dėl Projekto prieštaravimų ES teisės aktams

Abejotinas Nutarimo teiginys, kad Projekto siūlymas tikrinti vartojimo kredito gavėjų kreditingumą registruose ir informacinėse sistemose prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktams (Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvai 2008/48/EB nuostatoms), neva ES teisės aktai nereikalauja išsamiai patikrinti kredito gavėjo kreditingumą (mokumą) pagal pateiktus dokumentus ir registruose bei informacinėse sistemose.

Vadovaujantis tokia Nutarimo rengėjų logika Lietuvos teisinėje sistemoje būtų draudžiama viskas, ko nenumato ES teisė. Tačiau taip nėra. Išsamus kredito gavėjo mokumo (kreditingumo) tikrinimas ne tik neprieštarauja ES teisei, bet ir negali būti laikomas pertekliniu, jei Vyriausybės Nutarimo rengėjai realiai įvertintų susidariusią kritinę situaciją mūsų visuomenėje: vien šiais metais skolų išieškotojams ir antstoliams perduoti skoloms išieškoti net 136,4 tūkst. vartojimo kreditų sutartis pasirašę kreditų gavėjai. Lyginant su praėjusiais metais, per pirmąjį šių metų pusmetį dėl greitųjų kreditų 36 proc. padaugėjo gyventojų turto areštų. Be to greitųjų kreditų vartotojai skolinasi vis didesnes sumas, dėl ko pradelstų mokėjimų skaičius vien per šiuos metus padidėjo 11 proc. ir pasiekė net 174 tūkst.

Dėl vartojimo kredito metinių palūkanų

Kontraversiškas yra Nutarimo teiginys, neva siūlymas sumažinti bendros vartojimo kredito kainos metinę normą nuo 200 procentų iki 36 procentų yra nesuderinamas su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis, įtvirtinančiomis laisvę teikti paslaugas, neva Projekto siūlymas iškreiptų kreditorių konkurenciją ir sudarytų vidaus rinkos kliūtis. Ir čia pat teigiama, kad tokia išankstinė kontrolė yra pateisinama tik dėl svarbių visuomenės interesų, pavyzdžiui, vartotojų apsaugos, tačiau turi būti įsitikinta ir pagrįsta, kad tokia kontrolės sistema yra tinkama ir griežtai proporcinga siekiamam tikslui.

Manytina, kad Nutarimo rengėjai neabejojo, jog Projektu siekiama stiprinti vartotojų apsaugą.

Kita vertus pats faktas, kad beveik trečdalis Lietuvos gyventojų gyvena ties skurdo riba, o apie 20 procentų jų yra žemiau skurdo ribos, negali kelti abejonių, jog visuomenės skurdinimas ir gyventojų socialinės atskirties mažinimas atitinka svarbiausius visuomenės interesus ir lūkesčius. Tuo tarpu greitųjų kreditų vartojimas įgavo visuomenei pavojingą mastą. Vien 2014 m. gyventojams buvo suteikta per 706 tūkst. vartojimo kreditų, kurių vertė beveik 78 mln. eurų (268 mln. litų). Jais naudojosi per 200 tūkst. žmonių. Tai reiškia, kad vidutiniškai vienas vartotojas skolinosi net 3,5 karto per metus. Akivaizdu, jog retas vartotojas gali gražinti kelias paskolas per metus, kurių palūkanų vidurkis siekia net 200 proc. Dėl itin didelių palūkanų daugelis greitųjų kreditų naudotojų neišgali jų laiku grąžinti, o pradelsę yra priversti dar skolintis tam, kad jas grąžintų. Vien 2014 m. gruodį pradelstų (daugiau kaip 60 dienų) įsiskolinimų suma greitųjų kreditų bendrovėms buvo per 91 mln. eurų (arba 315 mln. litų). Kaip minėta, šiemet dėl greitųjų kreditų 36 proc. padaugėjo gyventojų turto areštų, o pradelstų mokėjimų skaičius padidėjo 11 proc.

Tokios neprotingai didelės palūkanos prieštarauja sąžiningo verslo kriterijams ir jų negali pateisinti jokia kreditorių konkurencija ar menamos vidaus rinkos kliūtys. Pareiga valstybei ginti vartotojus kyla iš LR Konstitucijos 46 straipsnio (Valstybė gina vartotojo interesus), juolab kai greitųjų kreditų plėtra jau kelia pavojų nacionaliniam saugumui: daug prasiskolinusiųjų neteko paskutinio būsto ir atsidūrė socialiniame užribyje (narkomanija, alkoholizmas, savižudybės), o didžiausia jų dalis yra priversta parduoti savo turtą ir emigruoti iš Lietuvos.

Dėl kitų Nutarimo teiginių Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras nepasisako, tačiau pažymi, kad jie taip pat yra konjunktūrinio pobūdžio ir neatspindi LR konstitucijos 5 str. nuostatos, kad valdžios įstaigos (įskaitant ir LR Finansų ministeriją) tarnauja žmonėms. Pats faktas, kad greitųjų kreditų verslas yra uždraustas 23 JAV valstijose, o kai kuriose ES šalyse jis ribojamas, rodo, jog demokratinėse valstybėse visuomenės poreikiai yra keliami aukščiau už verslo poreikius: pvz., Švedijoje draudžiama suteikti greitąjį kreditą spontaniškai (per kelias minutes) paliekant naudotojui laiko apsigalvoti ir teikiamas tik sudarius kredito sutartį. Estijoje yra uždrausta bet kokia greitųjų kreditų reklama. Visa tai nelaikoma prieštaravimu nei ES teisės aktams, nei konkurencijai rinkoje, t.y. nenuogąstaujama, kad Švedijos arba Estijos ūkio subjektai atsidurs „mažiau palankioje konkurencinėje padėtyje nei kitose valstybėse narėse įsisteigę ūkio subjektai“

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras dar kartą primena LR Seimui, Vyriausybei ir Finansų ministerijai, kad Lietuva ir toliau pirmauja pagal savižudybių skaičių pasaulyje, kad šalyje yra plačiai paplitusi narkomanija ir alkoholizmas, kad beveik trečdalis Lietuvos šeimų gyvena ties skurdo riba, o 20 proc. žemiau skurdo ribos, kad didėjanti socialinė atskirtis skatina masinę gyventojų emigraciją, kuri tapo šalies nacionalinio saugumo problema, todėl pabrėžtinai ragina Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę:

  • nedelsiant priimti Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo pataisas, ribojančias greitųjų kreditų bendrovių reklamą, neleidžiančias greitųjų kreditų bendrovių reklamai skverbtis į privačią žmogaus gyvenimo erdvę (SMS žinutės, el. laiškai, individualūs telefoniniai pokalbiai reklamos tikslais ir kt.);
  • griežtai reglamentuoti greitųjų kreditų suteikimo sąlygas pajamų negaunantiems asmenims, įskaitant jaunus iki 25 metų amžiaus asmenis;
  • neskolinti nuo alkoholio ar narkotinių bei psichotropinių medžiagų apsvaigusiems asmenims, taip pat asmenims, įtrauktiems į priklausomybės ar psichiatrijos ligų įskaitą;
  • skolinti tik sudarant paskolos sutartį su nustatytos tapatybės asmeniu.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras ir toliau mano, kad greitųjų kreditų bendrovių veikla, kaip ypač socialiai jautri visuomenei, turi būti tik licencijuojama ir griežtai valstybės priežiūros institucijų kontroliuojama.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro nariai:

Lietuvos žmogaus teisių asociacija                               – Vytautas Budnikas

Piliečių gynybos paramos fondas                                  – Stasys Kaušinis

Lietuvos Helsinkio grupė                                              – Stasys Stungurys

Išvadoms pritaria:

Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija                     – Alvita Armanavičienė

Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas                 – Rūtenis Paukštė

LMA akademikas, profesorius,

Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys              – Antanas Buračas

Medicinos mokslų daktaras, profesorius                       – Alvydas Pauliukevičius

Nurodytų asmenų pritarimą išvadoms tvirtina:

Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas                                Vytautas Budnikas

Add a Comment

© Copyright 2019, LŽTA