DĖL REKLAMOS „VYRAI UŽ MOTERIS“

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai

Kopijos:

Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms

Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje

Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ KOORDINAVIMO CENTRO

IŠVADOS

Dėl socialinės reklamos  kampanijos „Vyrai už moteris“

2015 m. liepos 29 d.

Į Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centrą (LŽTKC) kreipėsi asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga (toliau – Sąjunga) dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) LR Lygių galimybių ir LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymų pažeidimų.

Sąjunga nurodo, jog kreipėsi su skundu į Tarnybą dėl jos  kartu su partneriais vykdomos socialinės reklamos kampanijos „Vyrai už moteris“. Ši reklama yra platinama įvairiuose Vilniaus miesto reklamos stenduose ir Tarnybos internetinėje svetainėje (http://www.lygybe.lt/lt/lgkt-socialine-reklama.html).

Skunde teigiama, jog reklamoje „Vyrai už moteris“ išskirtinai vyriškos lyties asmenys apibendrintai vaizduojami kaip smurtautojai, jie paniekinamai ir įžeidžiamai vaizduojami kaip kiaulės, asilo, šuns hibridai. Sąjungos nuomone, tokia reklama yra „diskriminacinė, įžeidžianti vyrus kaip lytį ir kartu šmeižikiška, nes visuomenei siunčiama vyrus diskriminuojanti informacija, neva visi vyrai yra smurtautojai, kiaulės, šunsnukiai, asilai, kuriuos reikia identifikuoti – taip grafiškai pavaizduoti vyrų-kiaulių ar vyrų-asilų fotomontažuose, <…> šios reklaminės propagandos tikslas yra ne kas kita, o visuomenės kiršinimas“. Tokia reklamos kampanija nesuderinama su LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu, Visuotine Žmogaus teisių deklaracija, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą bei Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Svarbi aplinkybė ta, kad Tarnyba atsisakė nagrinėti Sąjungos skundą motyvuodama, jog kontroliuoja tik dviejų įstatymų – LR Lygių galimybių įstatymo bei LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo priežiūrą, kad abu specialieji nediskriminavimo įstatymai  nustato pareigą įgyvendinti lygias galimybes tik „prekių bei paslaugų teikėjams, reklamos gamintojams bei platintojams“, o socialinėje reklamoje „Vyrai už moteris“ neva nėra informacijos apie gaminius, prekes ir paslaugas, kad LR Lygių galimybių įstatymas taikomas tik prekių ir paslaugų sričiai.

Susipažinęs su Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos pateiktais dokumentais, tarp jų ir su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atsakymu, Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras konstatuoja:

  1. Asociacijos Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjunga skundas dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vykdomų LR Lygių galimybių ir LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymų pažeidimų yra pagrįstas dėl jame nurodytųjų įstatymų ir žmogaus teisių pažeidimų.
  2. Atmetant tai, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir jos partnerių vykdomos socialinės reklamos „Vyrai už moteris“ plakatų iliustracijos yra abejotino estetinio skonio, ši reklama turi ir įžeidžiamojo pobūdžio bei netiesioginio diskriminavimo dėl lyties požymių.
  3. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos motyvai ir atsisakymas tirti Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos skundą yra nepagrįstas, nes:
  4. LR Lygių galimybių ir LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymai draudžia diskriminavimą ne tik darbo ar vartotojų teisių srityse. LR Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 4 dalis reglamentuoja netiesioginę diskriminaciją, <kai vertinimo kriterijus ar praktika formaliai yra vienodi, bet juos pritaikant gali atsirasti faktinis pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties ar pažiūrų pagrindu>. Minėtas įstatymas nustato tiesioginės diskriminacijos išimtis, tačiau jos nesusijusios su skundo objektu.
  5. Visuomenėje pasitaikančio buitinio ir kitokio smurto apraiškos nesuteikia teisinio pagrindo visuotinai skelbti, jog išskirtinai moterys yra išskirtinai vyrų aukos. Toks požiūris priskirtinas prie ydingų ir negali būti toleruojamas demokratinėje visuomenėje net įgyvendinant prevencines priemones prieš smurtą.
  6. Minima reklama, vaizduojanti išskirtinai vyrus kaip smurtautojus, pažeidžia esminį teisės principą – nekaltumo prezumpciją, įtvirtintą nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.
  7. Tarnyba savo atsakyme Sąjungai teigia netiesą, jog šios socialinės reklamos laikas baigėsi 2015 m. gegužės 19 d. (transliacija televizijose ir lauko reklamos). Tačiau Vilniaus miesto gyventojų duomenimis, minėta reklama iki šiol tebėra Savanorių pr., Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių miesto transporto stotelių stenduose (2015 07 29). Ji tebėra ir Tarnybos tinklalapyje http://www.lygybe.lt/lt/lgkt-socialine-reklama.html

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro išvados:

  1. LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 9 straipsnis nustato, jog „asmuo, manantis, kad jam buvo taikomi šiame skyriuje nurodyti diskriminuojantys veiksmai, arba tapęs seksualinio priekabiavimo ar kitokio priekabiavimo objektu, turi teisę kreiptis objektyvios ir nešališkos pagalbos į lygių galimybių kontrolierių“, todėl darytina išvada, kad asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga, pateikdama skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, kreipėsi į tinkamą subjektą.
  1. LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2(1) straipsnis nustato, jog „teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių asmenų skundus ir pareiškimus, taip pat asmenų ginčus dėl diskriminacijos lyties pagrindu, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos faktas buvo. Skundžiamas asmuo ar institucija turi įrodyti, kad lygių teisių principas nebuvo pažeistas“. Taigi LR Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba turi įrodyti, kad „lygių teisių principas nebuvo pažeistas“. Tačiau klaidinantys ir neteisingi Tarnybos atsakymo Sąjungai teiginiai rodo, jog Tarnyba sąmoningai pažeidė Lietuvos Respublikos Lygių galimybių ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymus bei Lietuvos Respublikos Konstituciją. (Pvz., Tarnyba teigia, jog reklamos kampanija baigėsi 2015-05-27, tačiau ji tęsiama iki šiol sostinės gatvėse ir Tarnybos tinklalapyje. Tarnyba teigia, kad reklamoje „Vyrai už moteris“ nėra informacijos apie gaminius, prekes ir paslaugas, tačiau LR Lygių galimybių ir LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymai reglamentuoja diskriminaciją ne vien prekių ir paslaugų teikimo srityse. Taigi Tarnyba ne tik nepagrįstai susiaurina minėtų įstatymų paskirtį ir įstatymų leidėjo jai deleguotą atsakomybę už šių įstatymų vykdymo priežiūrą, bet ir savo neteisėtu elgesiu skatina diskriminacijos apraiškas visuomenėje.

Pažymėtina, kad asociacija Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga dėl šios diskriminuojančios reklamos kreipėsi ir į Europos Komisijos atstovybę Lietuvoje.

Siekdamas stabdyti šį konflikto eskalavimą ir visuomenės supriešinimą bei pašalinti minėtų įstatymų pažeidimus, Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras rekomenduoja:

  1. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pašalinti iš gatvės reklamos stendų ir savo tinklalapio bei “Facebook” paskyros socialinę reklamą „Vyrai už moteris“.
  1. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai savo veikloje nenukrypstamai vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (25 str. ir 29 str.), Moterų ir vyrų lygių galimybių ir Lygių galimybių įstatymų, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (14 str.) nuostatomis. Smurtas kaip išskirtinis blogis negali būti priskiriamas tik vyriškos lyties asmenims. Bet kokioje socialinėje reklamoje ir viešuose teiginiuose turi būti smerkiamas bet koks smurtas, nepriklausomai nuo smurtautojo tautybės, rasės, lyties ar lytinės orientacijos.
  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai ir Vyriausybei stebėti, kad inicijuojant socialinės reklamos kampanijas visuomenei svarbiomis temomis būtų laikomasi esminių žmogaus teisių ir lygybės principų, kurie vienareikšmiškai draudžia bet kokį asmens ar visuomenės grupės diskriminavimą lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras:

Lietuvos žmogaus teisių asociacija –        VYTAUTAS BUDNIKAS
Piliečių gynimo paramos fondas –        STASYS KAUŠINIS
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija –        ROMUALDAS POVILAITIS
Lietuvos Helsinkio grupė

–        STASYS STUNGURYS

 

 

Add a Comment

© Copyright 2019, LŽTA