DĖL NVO NEPRIKLAUSOMUMO

Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms

Kopijos:

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos nevyriausybinių organizacijų tarybai

2015 m. lapkričio 6 d.

PRAŠYMAS                      

Dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų (CM/Rec (2007) 14) ir Aiškinamojo memorandumo

 2015 m. liepos 25 dieną asmeniškai kreipiausi į Socialinės apsaugos ir darbo ministrę gerb. Algimantą Pabedinskienę prašydamas paraginti Vyriausybę išversti į lietuvių kalbą ir viešai paskelbti Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų (CM/Rec (2007) 14) aiškinamąjį memorandumą.

Praėjo keletas mėnesių, tačiau atsakymo iki šiol negavau.

Svarbu tai, kad visuomenės verčiama Vyriausybės kanceliarija pagaliau išvertė į lietuvių kalbą 2007 m. spalio 10 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas (CM/Rec (2007) 14) dėl nevyriausybinių organizacijų (NVO) teisinio statuso Europoje (toliau – Rekomendacijos). Jose nurodoma, kad šalių vyriausybės privalo su šiomis Rekomendacijomis supažindinti valstybių įstatymų leidėjus, mokslo ir švietimo įstaigas, plačiąją visuomenę ir taikyti jas rengiant valdžios pareigūnus.

Taigi Lietuvos Vyriausybė su minėtomis rekomendacijomis turėtų supažindinti Seimo narius ir valdžios bei švietimo institucijas.

Deja, mūsų žiniomis, minėtos rekomendacijos yra paskelbtos tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų padalinio (sektoriaus) teisės aktų tinklalapyje (http://www.socmin.lt/lt/nevyriausybiniu-organizaciju-sektorius/teises-aktai-845.html). Dėl menkos informacinės sklaidos valdžios atstovai ir dauguma Seimo narių su Rekomendacijomis nėra susipažinę.

Galima ir kita nepakankamo Rekomendacijų viešinimo priežastis: jos yra „nepalankios“ valdžiai. Mat Rekomendacijose Europos Tarybos Ministrų komitetas draudžia valdžios institucijoms varžyti nevyriausybinių organizacijų (NVO) laisvę, rekomenduoja valdžiai nesikišti į pastarųjų veiklą.

Neabejotina, kad kiekviena valdžia nori kontroliuoti ir pajungti sau pilietinę visuomenę per jai atstovaujančias nevyriausybines organizacijas. Ši tendencija ypač ryški Vilniaus mieste. Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius 2015 m. liepos 8 d. potvarkiu (Nr.   22-133) [1] sudarė specialią komisiją suteikdamas jai įgaliojimus atrinkti NVO, galinčias atstovauti miesto visuomenei Vilniaus NVO taryboje, nors Rekomendacijoje ir Aiškinamajame memorandume draudžiamas bet koks valdžios kišimasis į NVO savivaldą, pabrėžiama, kad „ už narystės principu grindžiamą NVO valdymą atsakingus asmenis turėtų rinkti ar skirti aukščiausiasis valdymo organas arba organas, kuriam NVO paveda atlikti šią užduotį (Rekomendacijų 46 str.) [2]. Memorandumo 28 str. perspėja, kad valstybinės institucijos negali kištis į NVO atstovų atranką, nes taip būtų pažeidžiamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9 str. nuostatos. [3] Memorandume taip pat aiškinama, kad siekdamos įgyvendinti savo tikslus, NVO turi pačios laisvai jungtis arba vienytis į įvairias asociacijas (43 str.). Vadinasi, ir Vilniaus miesto NVO turi teisę pačios išsirinkti delegatus į Vilniaus NVO tarybą.

Pabrėžiame, kad ir Lietuvos Respublikos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas prieštarauja Rekomendacijoms. Jame apibrėžiama, kad Lietuvos nevyriausybinių organizacijų taryba bei miestų nevyriausybinių organizacijų tarybos yra sudaromos perpus iš valdžios ir NVO atstovų (po ½) bei tarybų nuostatus tvirtina valdžios institucijos (Vyriausybė ir savivaldybių tarybos). Dėl to NVO tarybos negali priimti savarankiškų sprendimų be valdžios pritarimo, nes balsuojama pariteto pagrindais. Tuo būdu Lietuvos NVO savarankiškumas yra apribotas ir įstatymo.

Rekomendacijos į lietuvių kalbą pagaliau išverstos, taigi belieka pradėti jas taikyti. Privaloma visuomenę supažindinti ir su Rekomendacijų Aiškinamuoju memorandumu, kuris įgalina adekvačiai interpretuoti Rekomendacijų turinį. O jis kol kas nėra išverstas į lietuvių kalbą. Tad plačiajai visuomenei informacija apie Europos Sąjungos teisės aktų reglamentuojamas piliečių teises bei laisves tampa neprieinama, ir dėl šios priežasties NVO negali tinkamai ir visa apimtimi realizuoti savo teisių bei laisvių.

Atkreipiame dėmesį, kad Rekomendacijų preambulėje nurodoma, jog šalių vyriausybės turi užtikrinti, kad į nacionalines kalbas būtų išverstos ne tik Rekomendacijos, bet ir jų Aiškinamasis memorandumas. Pastarojo turinys ne mažiau svarbus įstatymų leidėjui, vykdomajai valdžiai ir visuomenei.

Todėl prašome įpareigoti Vyriausybę išversti į lietuvių kalbą ir viešai paskelbti Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų (CM/Rec (2007) 14) Aiškinamąjį memorandumą, kad jis taptų prieinamas valdžios ir valdymo institucijoms ir plačiajai visuomenei.

Pagarbiai,

Krescencijus Stoškus

Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organizacijų (LINVO) koalicijos atstovas bei Lietuvos nevyriausybinių organizacijų tarybos narys

_________________________________________________________________________________

[1]Nevyriausybinių organizacijų tarybos prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nuostatai, 13 str.

[2] http://www.socmin.lt/lt/nevyriausybiniu-organizaciju-sektorius/teises-aktai-845.html

[3] http://www.coe.int/t/dghl/standardsetting/cdcj/ONG/Explanatory%20memorandum.pdf

Add a Comment

© Copyright 2018, LŽTA