DĖL PIKNAUDŽIAVIMO TARIAMAIS AUTOĮVYKIAIS

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei   gerb. p. Loretai Graužinienei       

2015-11-23

Gerb. Seimo Pirmininke,

Šiuo metu vyksta diskusija apie Lietuvos vidaus reikalų ministerijos darbą ir padėtį jai pavaldžiose institucijose, priklausomai nuo asmenų, užimančių ministro pareigas. Manome, jog būtų tikslinga apsvarstyti ir kitas įsisenėjusias problemas, kurios nėra sprendžiamos netgi po to, kai jas plačiai nušviečia Lietuvos spauda. Viena iš tokių problemų yra menami autoįvykiai, kai asmenys, palieka automobilius automobilių stovėjimo aikštelėse, o vėliau grįžę prie jų ir sėdę vairuoti, tačiau nepastebėję ant automobilio kokių nors įbrėžimų ar apgadinimų, vėliau kitų asmenų teismuose yra kaltinami neatsargumu, svetimo turto sugadinimu ir pasišalinimu iš įvykio vietos. Šių tariamų nusikaltimų mastas didėja, daugėja nekaltai nubaustų žmonių, kurie užuot kaltinę ydingas ir keistinas įstatymo nuostatas, koneveikia Lietuvos valstybę. Dar daugiau, tariamais autoįvykiais jau akivaizdžiai piktnaudžiaujama. 2015 m. balandžio 22 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo paskelbta Indrės Vainalavičiūtės publikacija „ 70-metės vairuotojos vargai: kalta be kaltės“, kurioje atskleidžiama tariamų automobilių apgadinimų ir su tuo susijusių bylinėjimusi teismuose schema :

( http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/70-metes-vairuotojos-vargai-kalta-be-kaltes-20150422151213.htm )

Deja, po šios publikacijos nebuvo pradėtas joks tyrimas (apie tai nebuvo viešai paskelbta), nebuvo mėginama nustatyti kokios priežastys nulėmė atskirų vairuotojų persekiojimus, nenustatyti šios sisteminės neteisėtos veiklos iniciatoriai, organizatoriai ar vykdytojai. Nukentėję nuo policijos veiklos patiria psichologinių problemų, jiems nekompensuojami materialiniai nuostoliai, jų neatsiprašoma dėl neteisėto valstybės institucijų veiksmų jų atžvilgiu, šiais atvejais teismai priversti dirbti ir švaistyti valstybės lėšas beprasmiškai.Teismuose šių mįslingų atvejų esmės nepavyksta išsiaiškinti, nes policininkai liudyti į teismo posėdžius neatvyksta, nors jiems, kaip ir kitiems Lietuvos gyventojams galioja tie patys įstatymai. Piliečių gynybos paramos fondui žinomi ir kiti neteisėti Lietuvos vairuotojų persekiojimo atvejai, kurie neaprašyti minėtame straipsnyje.

Prašome dabartinių įvykių aiškinimosi metu inicijuoti ir tyrimą dėl menamų autoįvykių.

Pagarbiai

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras:

Lietuvos Helsinkio grupė – STASYS STUNGURYS

Piliečių gynybos paramos fondas – STASYS KAUŠINIS

Lietuvos žmogaus teisių asociacija – VYTAUTAS BUDNIKAS

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – ROMUALDAS POVILAITIS

Įgaliotas Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro atstovas,

Piliečių gynimo paramos fondo direktorius   Stasys Kaušinis