Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pareiškimas

Lietuvos Respublikos Prezidentei
Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Žiniasklaidai

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ ASOCIACIJOS PAREIŠKIMAS


2013 m. balandžio 4 d.
Vilnius

(Dėl EŽTT teisėjų)

Lietuvos Respublika siūlo kandidatu į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT)
teisėjus, Mykolo Romerio universiteto mokslų daktarą, Vilniaus ir Oksfordo universitetų
absolventą, tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės specialistą bei žmogaus
teisių gynėją profesorių dr. Igną Vėgėlę.
Tačiau šį siūlymą paviešinus visuomenei, Lietuvos gėjų lyga (LGL), prieštaraudama
I.Vėgėlės kandidatūrai, kreipėsi į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją,
Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką ir Teisingumo Ministrą, į EŽTT teisėjus
dėl tariamai neigiamo jo požiūrio į transseksualų teises.
Savo ruožtu Lietuvos žmogaus teisių asociacija (LŽTA) yra įsitikinusi, kad tokie
LGL veiksmai pažeidžia prof. dr. Igno Vėgėlės ir Lietuvos piliečių konstitucines teises
į saviraiškos laisvę: žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti
(LR Konstitucijos 25 str.).

Pažymėtina, kad Lietuvos gėjų lyga savo pareiškimuose apeliuoja į lygybę prieš įstatymą bei tolerancijos ir pliuralizmo
principus, tačiau akivaizdžiai pati juos pažeidžia, nes teisę turėti ir reikšti savo įsitikinimus ne kartą yra pabrėžęs
Europos žmogaus teisių teismas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. EŽTT saviraiškos laisvę vertina kaip
vieną esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vieną svarbiausių visuomenės pažangos bei kiekvieno individo raidos
sąlygų. EŽTT sprendimuose pabrėžiama, kad ši laisvė taikytina ne tik informacijai ar idėjoms, kurios yra palankios
ar nėra įžeidžiančios (nepavojingos), bet ir informacijai, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar atskirą
jos dalį. EŽTT pažymi, kad tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra demokratinės visuomenės,
reikalavimai, o tai reiškia, kad bet kokie valstybės nustatyti formalumai, sąlygos ar apribojimai privalo būti proporcingi
siekiamam teisėtam tikslui (Handyside v. Jungtinė Karalystė, 1976). Taigi tiek LR Konstitucija (25 str.), tiek Europos
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (10 str.) garantuoja asmens teisę turėti savo įsitikinimus ir
juos laisvai reikšti, nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
Darytina išvada, kad Lietuvos gėjų lyga nepalankiai vertina Igno Vėgėlės kandidatūrą į Europos Žmogaus Teisių
Teismo teisėjus dėl jo viešų pasisakymų, pirmiausiai dėl transseksualų teisių. Tačiau LGL nepalankiai vertina ir kitų
iškilių visuomenės veikėjų pasisakymus šeimos temomis – Ireną Degutienę, Juozą Imbrasą, Andrių Kubilių, Nijolę Sadūnaitę,
A.Ambramikienę, R.Baškienę, R.Šalaševičiūtę, E.Klumbį, kun. Ričardą Doveiką, vysk. S.Tamkevičių ir kitus).
Toks vertinimas sudaro įspūdį, kad oponuojanti organizacija gali ginčyti ne tik Lietuvos Respublikos teikiamų kandidatų
į EŽTT teisėjus teisėtumą bei pagrįstumą, bet ir kitas iš LR Konstitucijos kylančias piliečių teises ir pareigas, o tai iš
esmės prieštarauja Lietuvos piliečių konstitucinių laisvių, pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo principams.
LŽTA pažymi, kad tam tikrų organizacijų ar piliečių grupių siekis naudotis išskirtinėmis teisėmis į nekvestionuojamą
nuomonę prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Lietuvos Respublikos
Konstitucijos nuostatoms.
Profesorius dr. I.Vėgėlė yra advokatas, Lietuvos Helsinkio grupės narys, jis gynė ir gina žmogaus teises bei laisves.
Iškilus Lietuvos ir tarptautinės kultūros bendruomenės atstovas, vienas iš Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų Tomas
Venclova yra pasakęs, jog „Lietuvos Helsinkio grupės prioritetas buvo žmogaus teisės, iš kurių logiškai išplaukia ir
valstybinė nepriklausomybė, ir visavertis tautinis gyvenimas, ir mažumų plėtotė, ir sąžinės bei tradicinės ir netradicinės
kultūros laisvė.“ Todėl abejoti Lietuvos Helsinkio grupės narių (tarp jų ir I.Vėgėlės) humanistiniais seikiais nėra nei
teisinio, nei moralinio pagrindo.
Lietuvos žmogaus teisių asociacija remia prof. dr. Igno Vėgėlės kandidatūrą į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus.
Šis asmuo yra žinomas tarptautinės ir ES teisės mokslininkas ir aktyvus žmogaus teisių gynėjas, o LGL siekis
trukdyti prof. dr. I.Vėgėlei tapti EŽTT teisėju yra akivaizdus piktnaudžiavimo žmogaus teisėmis ir konstitucinėmis
piliečių laisvėmis pavyzdys.
Lietuvos žmogaus teisių asociacija remia Jos Ekscelencijos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Ministro pirmininko
Algirdo Butkevičiaus ir teisingumo ministro Juozo Bernatonio pasirinkimą skirti žmogaus teisių gynėją, prof. dr.
I. Vėgėlę Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju.
Pažymime, kad Lietuvos žmogaus teisių asociacija atstovauja Europos Žmogaus Teisių Asociacijai (AEDH) ir
Tarptautinei Žmogaus Teisių Lygų Federacijai (FIDH), yra šių tarptautinių žmogaus teisių organizacijų narė.

ANTANAS BURAČAS – Lietuvos žmogaus teisių asociacijos steigėjas, LMA akademikas, ekonomikos mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius

BRONISLOVAS GENZELIS – Humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras

PETRAS GRĖBLIAUSKAS – Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, teisininkas

ROMUALDAS OZOLAS – filosofas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras

STANISLOVAS BALČIŪNAS – „Versmės“ leidyklos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijų vyr. redaktorius

VYTAUTAS BUDNIKAS – Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas, „Pozicijos“ vyr. redaktorius

STASYS STUNGURYS – Lietuvos Helsinkio grupės narys

ČESLOVAS LADUKAS – Socialinių mokslų daktaras, docentas.

Add a Comment

© Copyright 2018, LŽTA