Knyga "Lietuva ir žmogaus teisės. 1 dalis"

Knyga „Lietuva ir žmogaus teisės. 1 dalis“

Medžiagą galima skaityti arba parsisiųsti:

01 – turinys, įsteigimo dokumentai, pareiškimai, kreipimaisi rezoliucijos (1-266 p.)

02 – laiškai, prašymai, atsakymai, straipsniai, interviu, apžvalgos, korespondencijos ( 267-950 p.)

03 – žmogaus teisių ataskaitos, pavardžių rodyklė (951-1001 p.)

 

PRATARMĖ

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, įsteigta 1989 metais (vėliau LŽTGA ir LŽTA),
buvo pirmoji oficiali organizacija, ginanti žmogaus teises Lietuvoje. Iki tol šiomis teisėmis rūpinosi
Bažnyčia ir Lietuvos Helsinkio grupė (įsteigta 1976 m.).
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, nemažai Helsinkio grupės narių, įskaitant ir jos steigėją
disidentą Lietuvos Helsinkio grupės pirmininką Viktorą Petkų, ėmė dirbti asociacijoje, kuri pelnydama
visuotinį pripažinimą, ilgainiui tapo Tarptautinės Helsinkio žmogaus teisių federacijos
ir Tarptautinės žmogaus teisių federacijų lygos nare.
Per 19 veiklos metų (nuo 1989 m.) susikaupė daug teisinės ir istorinės medžiagos. Ją reikėjo
susisteminti ir apibendrinti. Taip susidarė prielaidos dviem atskiroms knygoms „Lietuva ir
žmogaus teisės“, I ir II knyga.
Šiomis knygomis nesiekiama apibendrinti visų Lietuvos žmogaus teisių gynimo organizacijų
veiklos, nes jos Lietuvoje skaičiuojamos jau šimtais. Norėta nuosekliai parodyti žmogaus teisių
judėjimo vyksmą Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę ir tuo laikotarpiu, kai mūsų valstybė
jau savarankiškai kūrė įstatymus, teisės aktus, rengėsi tapti ES nare ir ja tapo.
Pirmojoje knygoje „Lietuva ir žmogaus teisės“ pateikiama medžiaga apie žmogaus teisių
iniciatyvinę grupę, vėliau išaugusią į iniciatyvinį komitetą. Spausdinami šio komiteto posėdžių
protokolai, laiškai ir pareiškimai to meto žmogaus teisių aktualijomis.
Medžiaga pateikta chronologine tvarka, nurodant datas, atsižvelgiant į įvykių svarbą.
Knygą sudaro 5 dalys: „Įsteigimo, suvažiavimų ir konferencijų dokumentai“, „Pareiškimai, kreipimaisi
ir rezoliucijos“, „Laiškai, raštai, prašymai ir atsakymai“, „Straipsniai, interviu, apžvalgos ir korespondencijos“,
„Žmogaus teisių ataskaitos ir pavardžių rodyklė“.
Dalyje „Įsteigimo, suvažiavimų ir konferencijų dokumentai“ pateikiama informacija apie Asociacijos
užuomazgas, jos signatarus, Asociacijos steigiamąjį suvažiavimą ir pirmuosius pareiškimus
bei rezoliucijas, medžiaga apie Visuotinių žmogaus teisių Lietuvos asociacijos iniciatyvinį
komitetą, to meto humanistinius judėjimus, Asociacijos II suvažiavimo delegatus – pateiktos
jų pavardės, profesijos ir atstovaujami regionai. Publikuojami svarbesnių susirinkimų, posėdžių
bei pasitarimų protokolai Asociacijos atsiradimo ir vėlesniu laikotarpiu, kai ji suskilo į dvi
savarankiškas organizacijas – LŽTA (Lietuvos žmogaus teisių asociaciją) ir LŽTGA (Lietuvos
žmogaus teisių gynimo asociaciją).
Publikuojant protokolus, siekta autentiškiau atskleisti Asociacijoje vykusį darbą, vyravusias
skirtingas nuomones ir net pažiūras, kurios anaiptol netrukdė, bet netgi skatino tiesos paieškas.
2007 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Seime minint Helsinkio grupės 30 metų sukaktį,
šios grupės narys Tomas Venclova savo kalboje taip apibūdino Helsinkio grupę: “Mūsų prioritetas
buvo žmogaus teisės, iš kurių logiškai išplaukia ir valstybinė nepriklausomybė, ir visavertis
tautinis gyvenimas, ir mažumų plėtotė, ir sąžinės bei tradicinės ir netradicinės kultūros
laisvė. Grupę sudarė skirtingi, kartais net priešingų pažiūrų žmonės, ir visi jie sugebėjo bendradarbiauti,
neprarasdami pakantumo ir pagarbos vienas kitam…“
Šis apibūdinimas puikiai tiko ir Lietuvos žmogaus teisių asociacijoms (LŽTA ir LŽTGA): jose
tebevyrauja nuomonių ir pažiūrų įvairovė, čia susitelkę skirtingų likimų ir profesijų žmonės
(buvę disidentai, rašytojai, menininkai, kunigai, medikai, mokslininkai, politikai), kurie, nepra16
rasdami pakantumo ir pagarbos vieni kitiems, dirba žmogaus teisių priežiūros darbą.
Antroje dalyje „Pareiškimai, kreipimaisi ir rezoliucijos“ pateikti iniciatyvinio komiteto bei vėliau
įsteigtos asociacijos, jos narių, intelektualų kolektyviniai ir pavienių kovotojų už žmogaus teises
viešai skelbti dokumentai dėl žmogaus teisių pažeidimų, taip pat pareiškimai, prašymai bei
reikalavimai, kuriais Lietuvos žmogaus teisių gynėjai solidarizuojasi su kitų šalių kovotojais už
žmogaus teises.
Trečioje dalyje „Laiškai, raštai, prašymai ir atsakymai“ skelbiami Asociacijų prašymai ir siūlymai
Lietuvos valstybės vadovams, įvairioms valstybės institucijoms bei tarptautinėms žmogaus
teisėmis besirūpinančioms organizacijoms dėl žmogaus teisių pažeidimų. Taip pat skelbiami
gauti atsakymai ir įvairūs dokumentai, liudijantys asociacijos darbą stiprinant žmogaus teisių
priežiūrą šalies viduje ir užsienyje.
Ketvirtoje dalyje surinkti Respublikos ir Asociacijos periodiniuose leidiniuose skelbti rašytojų,
dvasininkų, kultūros ir meno, politikos ir mokslo žmonių bei kitų iškilesnių asmenybių
straipsniai, pokalbiai, atspindintys pažiūrų įvairovę, anot Tėvo Stanislovo „…ira et studium“ ,
paliekant teisę nuomonę susidaryti skaitytojui.
Šioje dalyje pateikta medžiaga niekuo neišsiskiria iš visų straipsnių ir interviu, publikuotų
to meto periodinėje spaudoje. Tačiau knygoje pateikta pagal principą, kad iš esmės būtų liečiamos
žmogaus teisės. Temos parinktos iš periodikos ir teminių, žmogaus teisių priežiūros veiklai
nagrinėti skirtų leidinių.
Penktoje dalyje pateiktos Amnesty international, JAV valstybės departamento ir Tarptautinės
žmogaus teisių Helsinkio federacijos parengtos ataskaitos apie žmogaus teisių būklę Lietuvoje.
Tokias ataskaitas Lietuvos žmogaus teisių asociacija rengė kasmet ir teikė Tarptautinės Helsinkio
žmogaus teisių federacijos leidžiamam leidiniui „Human Rights Developments“.
Knygos gale nurodoma pavardžių rodyklė. Dauguma asmenų nurodytomis pavardėmis turėjo
ar turi sąlytį su žmogaus teisių gynimo veikla.
Siekiant išsaugoti protokolų stenogramų, pareiškimų, raštų ir ataskaitų bei kitų dokumentų
autentiškumą, jų kalba netaisyta.


Vytautas Budnikas
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas