Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai

  

LIETUVOS INTELEKTUALŲ IR

NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ KOALICIJOS

EKPERTINĖS IŠVADOS IR SIŪLYMAI

2014 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Dėl Partnerystės santykių įtvirtinimo LR Civiliniame kodekse

  LR Teisingumo ministerija pateikė LR Vyriausybei Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.18, 2.19, 3.16, 3.140, 3.150 straipsnių, kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus ir 5.13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. 14-6681 (toliau – Projektas). [1]

Susipažinę su minėtu projektu, Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organizacijų (LINVO) koalicijos atstovai konstatuoja, kad kai kurios Projekto nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucijai) ir tarptautiniams žmogaus teises reglamentuojantiems teisės aktams.

Dėl prieštaravimo LR Konstitucijai

Konstitucijos 38 str. skelbia, kad <… Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją.>

2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime LR Konstitucinis Teismas nurodo, kad <.“konstitucinė šeimos samprata negali   būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalies nuostatose”. Šia interpretacija Konstitucinis Teismas vienareikšmiškai susieja santuoką tik su vyro ir moters sutarimu kurti šeimą ir faktiškai griežtai atsieja partnerystę nuo santuokos. Tai patvirtina ir kita Konstitucinio Teismo tezė: <…santuoka yra vienas iš   šeimos konstitucinio instituto pagrindų šeimos santykiams kurti.   Tai yra istoriškai susiklostęs šeimos modelis, neabejotinai turintis išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrinantis tautos   ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą.>

                      Projekte partnerystę siūloma prilyginti santuokos institutui ir tai aiškiai prieštarauja konstitucinei santuokos sampratai. Siūloma pakeisti dabartiniu metu galiojančio LR Civilinio kodekso (toliau – Kodekso) 2.19 str. 1 nuostatą, kurioje įtvirtinta, kad, padarydamos atitinkamą įrašą civilinės būklės aktų įrašų knygose, civilinės metrikacijos įstaigos registruoja civilinės būklės aktus, išskyrus partnerystę. Žodžius „išskyrus partnerystę“ projekte siūloma iš minėto Kodekso straipsnio pašalinti.

Kodekso 3.16 straipsnyje įtvirtinta, jog asmuo, sudaręs santuoką ir jos įstatymų nustatyta tvarka nenutraukęs, negali sudaryti kitos santuokos. Projekte siekiama šią nuostatą įtvirtinti ir partnerystės atžvilgius.

Taigi Projekte, siekiant įtvirtinti privalomą partnerystės registraciją, siekiama partnerystę prilyginti santuokai, o tai akivaizdžiai prieštarauja LR Konstitucijos nuostatoms ir jų interpretacijai Konstitucinio Teismo 2011m. rugsėjo 28 d. nutarime.

Dėl prieštaravimo tarptautiniams žmogaus teisių aktams

Esminis skirtumas tarp santuokos ir partnerystės yra tas, jog, priešingai nei partnerystė, santuokos institutas yra įtvirtintas tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose. Pvz., santuoka ir sutuoktiniai Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje nurodomi 8 kartus (16 ir 25 str.). Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte – 10 kartų (14 ir 23 str.). Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte santuokos institutas nurodomas 10 str., Europos socialinėje chartijoje – 19, 24 str. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 santuoka ir sutuoktiniai nurodyti 71 kartą.[2] Nei minėtuose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje partnerystės institutas apskritai neminimas.  Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje santuokai ir sutuoktiniams taip pat yra skirtos net keturios nuostatos.

Dėl projekto nuostatų, pažeidžiančių vaiko teisės

Santuokos išskirtinumas pasireiškia tuo, jog tai yra socialinis institutas, per tūkstantmečius susiformavęs įvairiose pasaulio tautose ir nepriklausantis išskirtinai kuriai nors valstybei ar religijai. Tai yra viešas dviejų asmenų turtinio ir neturtinio pobūdžio įsipareigojimas vienas kitam ir visuomenei kartu kurti šeimą. Santuokoje gimę vaikai iš karto įgyja apsaugą, vaiko saugumą ir tinkamą vystymąsi užtikrinančias teises tėvų atžvilgiu. Tuo tarpu partnerystėje gyvenantys asmenys, deklaruodami savo teises, vengia viešo įsipareigojimo visuomenei. Partnerystės santykiai nesukuria tokio dydžio ir tokios apimties įsipareigojimų visuomenei kaip santuoka.

Partnerystę registruojant kaip santuoką, neabejotinai sudaromos teisinės prielaidos įvaikinimui, o tai skatina vaikų diskriminavimą – vaiko negalėjimą turėti abejų lyčių tėvus.

Dėl teisių ir pareigų vienovės

Kita vertus, dviejų žmonių įsipareigojimas gyventi kartu partnerystėje nesaisto valstybės pareiga prilyginti šių žmonių gyvenimą santuokoje. Valstybė kuriama piliečių įsipareigojimų visumos valstybei. Priešingai nei partnerystė, santuokos institutas didina piliečių įsipareigojimus valstybei ir visuomenei. Būtent šiais įsipareigojimais labiausiai turi būti suinteresuota valstybė. Dėl to, remdama santuoką, ji ir privalo skatinti piliečius kurti šeimas vyro ir moters santuokos, o ne partnerystės pagrindu.

Dėl tarptautinės teismų praktikos

Santuokos instituto išskirtinumas yra pripažintas ir tarptautinėje teismų praktikoje. Pvz., Vengrijos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „Platus sutuoktiniams suteiktų teisių ir pareigų spektras neturėtų būti prieinamas tiems asmenims, kurie turi teisę tuoktis, tačiau nusprendė šia teise nepasinaudoti. Siekiant išsaugoti konstitucinę santuokos apsaugą, partneriai, kurie sąmoningai nepasirenka santuokos, neturėtų naudotis to paties lygmens apsauga kaip santuokos atveju. Konstitucijos 15 straipsnyje nustatyta valstybės pareiga saugoti santuokos ir šeimos institucijas neapima pareigos saugoti ne santuoka grindžiamos partnerystės formų“ (Vengrijos Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 154/2008).

Analogiškai Prancūzijos Respublikos Konstitucinė Taryba 2011 m. liepos 29 d. nutarime, konstatavo, kad <…santuokos tikslas yra ne tik užtikrinti asmenines, materialines ir tėvų pareigas, bet ir saugoti šeimą.> (Konstitucinės Tarybos 2011 m. liepos 29 d. nutarimas Nr. 2011-155).

 Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas taip pat nustatė, kad „pagal Pagrindinio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį santuokai suteikiama ypatinga valstybės apsauga, valstybė turi pareigą saugoti ir remti santuoką. Pagal šį konstitucinį įpareigojimą įstatymų leidėjas turi teikti pirmenybę santuokai, o ne kitoms gyvenimo kartu formoms, kaip antai vyro ir moters civilinei partnerystei“ (Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 855/06).

Išvados:

Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje santuokos instituto išskirtinumas yra įtvirtintas tiek nurodytų tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, tiek LR Konstitucijos 38 straipsnio pagrindu, kurio eliminuoti negali nei LR Teisingumo ministerija, nei kuri nors kita valstybės institucija.

Privataus dviejų ar grupės asmenų, vengiančių įsipareigojimų visuomenei gyvenimo būdas, neturi būti valstybės skatinamas ir registruojamas civiliniu teisės aktu kaip kad yra registruojama santuoka, taip partnerystę prilyginant santuokai, nes tuo yra paneigiama teisių ir pareigų vienovė – esminė teisinės valstybės sąlyga.

Panaikindamas santuokos išskirtinumą ir ją prilygindamas partnerystei, Projektas paneigia Kodekso 3.3 str. 1 dalyje nustatytą santuokos savanoriškumo principą, kuris įtvirtintas Konstitucijos 38 straipsnyje, o tai reiškia, kad Projektas paneigia pačią Konstituciją.[3]

Siūlymas:

Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organizacijų (LINVO) koalicijos atstovai pažymi, kad žmogaus teisės yra visuotinės, nedalomos ir tarpusavyje susijusios, kad kiekvienas pilietis, įgydamas daugiau teisių, privalo prisiimti ir daugiau pareigų, nes tik tokiu būdu teisinėje valstybėje realizuojama teisių ir pareigų vienovė. To tarpu Projektu siūlomi LR Civilinio kodekso 2.18, 2.19, 3.16, 3.140, 3.150 straipsnių pakeitimai vienai grupei asmenų (gyvenančių partnerystėje) sukuria daugiau teisių, o kitai – (didžiausiai grupei, gyvenančių santuokoje) daugiau pareigų negu teisių. Pastarosios piliečių grupės pareigas reglamentuoja daugybė teisės aktų (LR Pilietybės įstatymas, Gyventojų registro įstatymai, LR Teisingumo ministro įsakymai ,,Dėl Civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ [4] , „Dėl asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ [5] ir kt.), kas atitinkamai reikalauja ir nepalyginamai didesnių išteklių, todėl neutralus valstybės dėmesys kitu pagrindu kuriamiems šeimai prilyginamiems dariniams, neabejotinai diskriminuoja santuokos institutą ir jo pagrindu kuriamas šeimas.

 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome LR Teisingumo ministerijos parengtą LR Civilinio kodekso 2.18, 2.19, 3.16, 3.140, 3.150 straipsnių, kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus ir 5.13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. 14-6681 atmesti kaip prieštaraujantį LR Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo nutarimams, kitų šalių praktikai santuokos apsaugos srityje.

 Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organizacijų (LINVO) koalicijos atstovai:

SAULIUS ARLAUSKAS teisės filosofas, profesorius
ANTANAS BURAČAS LMA akademikas, profesorius, Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys

VIDMANTĖ JASUKAITYTĖ

 

rašytoja, publicistė, LR Nepriklausomybės Akto signatarė, Lietuvos moterų sąjungos įkūrėja
VLADAS KANČIAUSKAS menininkas, skulptorius
JŪRATĖ MARKEVIČIENĖ Kultūros antropologė, tarptautinė kultūros paveldo ekspertė – ICOMOS narė
KRESCENCIJUS STOŠKUS filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos kultūros kongreso pirmininkas
GINTAUTAS VAITOŠKA psichiatras, Šeimos ir santuokos studijų programos Tarptautiniame Teologijos Institute (Trumau, Austria) vadovas

Nevyriausybinės organizacijos:

Lietuvos žmogaus teisių asociacija – VYTAUTAS BUDNIKAS

Piliečių gynybos paramos fondas – STASYS KAUŠINIS

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – ROMUALDAS POVILAITIS

Lietuvos Helsinkio grupė – STASYS STUNGURYS

Asociacija Nepartinis demokratinis judėjimas – KĘSTUTIS ZABORSKAS

Lietuvių fronto bičiulių sąjūdis – EGLĖ MIRONČIKIENĖ

Lietuvos tėvų forumas – AUDRIUS MURAUSKAS

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija – TOMAS ŠALKAUSKAS

[1] http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=241949&p_fix=n&p_gov=n

[2] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003, 2003 m. lapkričio 27 d., dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000.

[3] Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Trečioji knyga. Šeimos teisė.

[4] LR Teisingumo ministro 2012-03-26 įsakymas Nr. 1R-92 ,,Dėl teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 1R-160 ,,Dėl Civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr. 37-1837).

[5] LR Teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. 111 „Dėl Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 56-2007; 2009, Nr. 123-5297).