Kandidatams į Lietuvos Respublikos Prezidentus

Kandidatams rinkimuose į Europos Parlamentą

Lietuvos Respublikos Seimo nariams

Lietuvos rinkėjams

Žiniasklaidai

 

 

DĖL MŪSŲ ŠALIES VERTYBIŲ BŪKLĖS

ATVIRAS LAIŠKAS

2014 m. gegužės 2   d.

         Daugelio žmonių atmintyje yra įsirėžęs laikas, kai prasidėjo Lietuvos išsilaisvinimas iš totalitarinės valstybės gniaužtų. Jis reiškė ne tik išsiveržimą iš represinės sistemos, bet ir priartėjimą prie laisvojo pasaulio, kuris tada atrodė daug teisingesnis, humaniškesnis, protingesnis ir darnesnis. Dėl to visi jutome ypatingą entuziazmą ir moralinį pakilimą.

           Tačiau gana greitai mus apėmė nerimas. Valdymui nebuvome pasirengę, o gundymų labai daug. Išlaisvintos griaunamosios jėgos pasirodė nepalyginamai stipresnės už kuriamąsias, sužadintas egoizmas įžūlesnis už norą sugyventi, aistringas troškimas atkeršyti stipresnis už sveiką protą ir demokratinius bendravimo įgūdžius. Padėtį šalyje kontroliuoti sekėsi sunkiai. Stigo ne tik patirties ir išminties, bet neretai ir geros valios.

           Daug vilčių ir galimybių mums atvėrė išėjimas į Vakarų pasaulį. Ten buvo sukauptos pagrindinės moderniosios civilizacijos vertybės: pilietinių laisvių tradicijos ir aukščiausios kvalifikacijos, demokratinės normos ir technologijos, teisinės sistemos ir universitetai, pagrindinės mokslo teorijos ir meno šedevrai, filosofijos idėjos ir muziejiniai raritetai. Todėl vis labiau glumino, kad iš Vakarų pasaulio buvo skubama perimti toli gražu ne tai, kas vertingiausia, kas skatintų mūsų valstybės atgimimą ir kultūrinę brandą, o tai, kuo ėmėsi prekiauti pats skurdžiausias andergraundas, ką lengviausia mėgdžioti ir kopijuoti, kas lėkščiausia, paradoksaliausia ir destruktyviausia. Sunku buvo stebėti, kai griaunamos fundamentaliosios žmogiškojo gyvenimo normos ir vertybės, kai taip lengvai pasiduodama mirties „kultūrai“, kai nutrinamos ribos tarp profesionalumo ir diletantiškumo, tarp mokslo ir šarlatanizmo, o mokesčių mokėtojų sąskaita yra apmokama už primityviausias patyčias iš tautos, žmogaus orumo ir civilizuotumo. Skaudu buvo ir tebėra matyti, kai visuomenei diegiama laisvė – be atsakomybės, politika – be tautos interesų suvokimo, teisėtvarka – be teisingumo, viešas bendravimas – be elementarios pagarbos žmogui. Buvome gyvi liudininkai to proceso, kuris patyčias ėmė vadinti juokavimais, abejingumą – tolerancija, vaikėziškus pasimaivymus – meno kūryba. Mūsų akyse meilę pakeitė seksas, santuokinius asmenis – sugyventiniai. Dabar yra „išaiškinta“ net ir tai, kad žmogaus lytis jau neturi prasmės, kad buvimas tėvu ir motina yra tik senas įprotis, bet kokia žmonių pora gali vadintis šeima.

           Praėjo 23-eji metai. Rodos, jau turime daug ko: sparčiai gražėja miestai, gatvės perpildytos automobilių, pilnos prekių parduotuvės, net kvapą užima techninės naujovės… Galiausiai gyvename Europos Sąjungoje, esame įgiję tam tikras tarptautinio saugumo garantijas, galime laisvai judėti, kalbėti ir rašyti. Bet tai mažai tedžiugina, o nusivylimas tik gilėja. Europos Sąjungoje gyvename vos dešimt metų, bet per tą laiką netekome beveik trečdalio jaunų šalies kūrėjų. Savo gimtajame krašte jie jautėsi palikti likimo valiai, bejėgiai ir niekam nereikalingi. Apie du trečdaliai abiturientų šiandien ketina palikti Tėvynę ir papildyti užsienio darbo rinką. Turime pripažinti, kad mūsų valstybė ir jos administracija iki šiol nesugebėjo sudaryti sąlygų, kad visi įstengtume išgyventi savo šalyje. Dėl to liovėmės stebėtis, kad ne tik žymi dalis emigrantų, bet ir kai kurie Lietuvos gyventojai jau nebenori būti lietuviais ir su panieka taria Lietuvos vardą.

         Mus gniuždo ne tik didžiausia emigracija. Šalyje įsiviešpatavo stipriojo kultas, agresyvumas, neįsivaizduotas žiaurumas ir panieka žmogui. Čia daugiausia savižudybių, neregėti nusikaltimų mastai ir formos… Visuose socialiniuose sluoksniuose išplito kraštutinis egoizmas, nihilizmas, cinizmas, viešos patyčios, neapykanta žmoniškumui ir vulgarybių “kultūra”. Kartais atrodo, kad peržengėme elementariausias civilizuotumo normas ir užmiršome visus žmogiškojo bendravimo ir sugyvenimo būdus. Beveik jau norma tapo nusivylimas savo valstybe. Vis sparčiau klimpstame į gilią moralinę, o kartu ir demografinę krizę.

           Mums labai reikėtų įsiminti žymaus civilizacijų istorijos tyrinėtojo A. Toinbio perspėjimą: „Civilizacijų niekas nesunaikina, jos baigiasi savižudybe“. Dažnai tai būdinga ir tautoms. Bet mes kol kas tik stebime, kaip uoliai skiepijamas lėkščiausias hedonizmas ir aklo vartojimo godulys, tyčiojamasi iš žmogaus orumo, menkinamas teisingumas, naikinamos bazinės padorumo normos ir vertybės.

          Mėgstama sakyti, kad šios bėdos būdingos visai Vakarų civilizacijai, kad ji taip pat išgyvena krizę. Galbūt ir taip. Bet tai nesumažina mūsų atsakomybės už savo tautos išlikimą ir jos kultūrą. Juolab kad paprastos demokratinės permainos stringa kiekviename žingsnyje, o žmonių tarpusavio santykiai, jų dvasinė būklė beveik negerėja. Nors valstybės teisinės normos per Nepriklausomybės laikotarpį gerokai sutvirtėjo, tačiau kriminalinės grupuotės nenyksta: jos traukiasi į šešėlį arba suauga su legaliu verslu bei valdžios institucijomis. Valstybės turtas atsiduria ne sąžiningiausiųjų, bet sukčiausiųjų rankose, o su turtu jiems pereina ir viešpatavimo galia. Nepažeidžiamos lieka tik stipriųjų „teisės“ ir galingųjų kultas…

           Šio laiško atsiradimą paskatino ne tik stiprėjantis pilietinis aktyvumas, bet ir vieši dvasininkų, įtakingų kultūros kūrėjų, pavienių verslininkų pareiškimai imtis pilietinės atsakomybės už savo šalies likimą. 2013 m. lapkričio 26 d. krikščionių bažnyčių ir bendruomenių vadovai Lietuvoje bei įgaliotieji atstovai pasirašė bendrą Memorandumą. Juo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į viešojoje erdvėje skleidžiamas pažiūras, kurios yra nukreiptos prieš žmogaus prigimtį, kelia grėsmę šeimai, santuokos institutui, telkia pastangas atimti iš žmogaus teisę gimti ir gyventi, o iš tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus bei istorijos patikrintas vertybes. Ši senus konfesinius nesutarimus peržengianti krikščioniškų bažnyčių vienybė šiandien galėtų būti geras pavyzdys visų Lietuvos gyvenimo sričių lyderiams ir kitoms ryškioms asmenybėms, kaip rūpestis tautos išlikimu turėtų susodinti prie bendro stalo skirtingų pažiūrų ir interesų žmones.

           Prisijungdami prie šių išskirtinio dėmesio reikalaujančių pastangų, mes kreipiamės į visus geros valios žmones, kviesdami susitelkti tam, kad prasidėtų ryžtingas ir solidarus moralinis pasipriešinimas visoms sparčiai plintančioms ir destruktyvių jėgų platinamoms dvasinės savinaikos formoms. Pribrendo laikas ryžtingai atmesti neatsakingą, patologišką ir komercializuotą “išsilaisvinimą” iš istoriškai patikrintų civilizuotumo, padorumo ir žmoniškumo normų.

         Kreipiamės į visus pilietiškai užsiangažavusius visuomeninių organizacijų, kultūros įstaigų vadovus, mokslininkus, menininkus, mokytojus, valstybės įstaigų tarnautojus, į pozityvių gyvenimo formų kūrėjus, nuo kurių priklauso mūsų atgimstančios valstybės ateitis, priešintis bendražmogiškų vertybių, nacionalinių papročių ir tradicijų naikinimui. Raginame saugoti ir ginti pagrindines žmogaus teises ir laisves, įtvirtintas Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte.

        Primygtinai raginame būsimąjį (ją) Lietuvos Respublikos Prezidentą (ę), būsimuosius Europos Parlamento narius, Seimo Pirmininkę ir Seimo narius, Ministrą pirmininką ir visą Vyriausybę ištikimai saugoti mūsų konstitucines vertybes, priimti ir įgyvendinti tik tokius įstatymus, kurie:

  • užtikrintų tiesioginės demokratijos galimybes ir visų piliečių dalyvavimą valstybės valdyme;
  • derintų visų socialinių sluoksnių bei grupių interesus ir maksimaliai sumažintų žmonių socialinę atskirtį;
  • esmingai sustiprintų visuomenės bendruomeniškumą ir pilietinį solidarumą;
  • sudarytų sąlygas, kad žmonės ne tik norėtų gyventi ir galėtų išgyventi savo krašte, bet ir savo šalimi pradėtų didžiuotis;
  • puoselėtų laiko išbandytas tradicijas ir papročius, užtikrintų tautos ir jos kultūros istorinį tęstinumą;
  • saugotų gimtąją žemę, tausotų jos resursus ir gamtinę aplinką;
  • skatintų vaikų gimstamumą ir gintų tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo pačių religinius bei dorovinius įsitikinimus;
  • saugotų asmens ir šeimos gyvenimo privatumą, saugotų ir gintų šeimą, kaip svarbiausią visuomenės ląstelę;
  • draustų pavojingą eksperimentavimą su žmogaus prigimtimi, stabdytų genetinį dizainą, vienalytes santuokas ir kt.;
  • saugotų žmogaus orumą, minties, sąžinės, įsitikinimų, žodžio ir religijos laisvę;
  • neleistų žmogaus paversti preke, draustų prostituciją, surogatinių motinų verslą;
  • įgyvendintų savižudybių prevenciją, stabdytų grėsmingai platinamą ir plintančią mirties „kultūrą“;
  • skatintų sąžiningą pilietinių ir moralinių pareigų atlikimą, didintų atsakomybę už duotą žodį, priesaiką ir priimamus sprendimus.

Privalome gerai įsisąmoninti visos dabartinės kartos moralinę atsakomybę už būsimas kartas ir tautos išlikimą. Kviečiame Lietuvos rinkėjus nelikti pasyviais civilizacinės dramos stebėtojais, o būti savo tautos, taigi ir savo pačių, išlikimo, subalansuotos kultūros, atsakingos laisvės gynėjais.

Būtina priešintis visoms demoralizacijos, nihilizmo ir kitoms dvasinės degradacijos formoms, kad tariamos pažangos vardu nebūtų palaikomas ėjimas iki susinaikinimo.

Parašai:


REGIMANTAS ADOMAITIS Lietuvos kino ir teatro aktorius, Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys , apdovanotas DLK Gedimino III laipsnio ordinu, Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, Nacionalinės premijos laureatas
JUOZAS ANTANAVIČIUS                      muzikologas, visuomenės veikėjas, Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu

SAULIUS ARLAUSKAS 

 

teisės filosofas, profesorius
VACLOVAS   BAGDONAVIČIUS                      filosofas, Vydūno draugijos garbės pirmininkas, Vydūno fondo (Čikaga) premijos laureatas
VYTAUTAS BUBNYS      rašytojas, prozininkas, dramaturgas, eseistas
ANTANAS BURAČAS      LMA akademikas, profesorius, Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys
LEOPOLDAS DIGRYS   vargonininkas, pianistas, profesorius, dabartinės lietuvių vargonavimo mokyklos įkūrėjas, Respublikinės premijos laureatas
BRONIUS GENZELIS      humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras, Valstybinės mokslo premijos laureatas
POVILAS GYLYS ekonomistas, profesorius, Tarptautinės ekonomistų asociacijos tarybos narys, Sąjūdžio dalyvis, Lietuvos Respublikos ir penkių užsienio šalių ordinų kavalierius
ROMUALDAS GRIGAS sociologas, publicistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, LMA narys korespondentas
BOGUSLAVAS GRUŽEVSKIS ekonomistas, habilituotas daktaras, Vilniaus universiteto ir Lietuvos karo akademijos profesorius, LSTC Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius
EUGENIJUS IGNATAVIČIUS                      aktorius, rašytojas, apdovanotas Riterio kryžiumi „Už nuopelnus Lietuvai“

VIDMANTĖ JASUKAITYTĖ

 

rašytoja, publicistė, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signatarė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lietuvos moterų sąjungos įkūrėja, literatūrinių premijų laureatė
EUGENIJUS JOVAIŠA   archeologas, LEU profesorius, humanitarinių mokslų daktaras
GUNARAS KAKARAS    astronomas, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius

VLADAS KANČIAUSKAS

 

dailininkas, skulptorius
NIJOLĖ KARAŠKAITĖ,                       pedagogė, VšĮ „Musica vitale“   vadovė
ALGIMANTAS S.   KLIAUGA                     

dailininkas

 

JUOZAS ALGIMANTAS KRIKŠTOPAITIS             fizikas ir filosofas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras, Baltijos valstybių mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos prezidentas
ANTANAS KUDZYS inžinierius-statybininkas, habilituotas daktaras, profesorius,LMA tikrasis narys. Tarptautinės tiltų ir konstrukcijų asociacijos, Europos mechanikų draugijos, Tarptautinės statinių tyrimo ir standartų tarybos narys
IRENA MERKIENĖ        istorikė-etnologė, habilituota mokslų daktarė, Lietuvos katalikų mokslo akademijos akademikė, Lietuvos mokslo premijos laureatė
GEDIMINAS                       MERKYS     sociologas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras
ROMUALDAS OZOLAS filosofas, pedagogas, Lietuvos sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos vicepirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

KĘSTUTIS PUKELIS

 

Vytauto Didžiojo universiteto studijų kokybės centro vadovas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras,
VYTAUTAS RADŽVILAS                      filosofas, Vilniaus universiteto profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys
KĘSTUTIS RAMONAS   dailininkas, pedagogas
VYTAUTAS RUBAVIČIUS rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos kultūros tyrimų instituto   mokslo darbuotojas
SILVIJA SONDECKIENĖ                      muzikė, violončelininkė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė
SAULIUS SONDECKIS   smuikininkas, dirigentas, profesorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, apdovanotas DLK Gedimino I ir V laipsnio ordinais, atminimo medaliu, Marijos žemės kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu, Austrijos garbės kryžiumi
ALOYZAS STASIULEVIČIUS                      tapytojas, pedagogas, apdovanotas Riterio kryžiumi „Už nuopelnus Lietuvai“
KRESCENCIJUS STOŠKUS                       filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos kultūros kongreso ir Nepartinio demokratinio judėjimo tarybos pirmininkas
LIUCIJA STULGIENĖ   matematikė, muzikų rėmimo fondo direktorė, apdovanota LDK Gedimino ordinu
REGIMANTAS TAMOŠAITIS                      Vilniaus universiteto docentas, humanitarinių mokslų daktaras, literatūros kritikas
ALFONSAS VAIŠVILA  

teisės filosofas ir teoretikas, M. Romerio universiteto profesorius, habilituotas mokslų daktaras

 

GRAŽINA VITARTAITĖ                     

 

docentė, nusipelniusi meno veikėja, dailininkė
   

Atviro laiško nuostatoms pritaria Lietuvos nevyriausybinės organizacijos:

Lietuvos Helsinkio grupė, STASYS STUNGURYS,

Lietuvos žmogaus teisių asociacija, VYTAUTAS BUDNIKAS,

Piliečių gynybos paramos fondas, STASYS KAUŠINIS,

Asociacija Nepartinis demokratinis judėjimas, Kęstutis Zaborskas,

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, ROMUALDAS POVILAITIS,

Lietuvos kultūros ir politikos institutas, ANTANAS STAPONKUS,

Jaunimo sambūris “Pro Patria”, VYTAUTAS SINICA,

Socialinės veiklos asociacija “ Šviesos kampelis“, JOLANTA LIPKEVIČIENĖ,
Asociacija „Tėvų pedagogų sąjūdis“, INDRĖ PAVINKŠNIENĖ,

Lietuvos tėvų forumas, AUDRIUS MURAUSKAS,

Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija, JANINA IRENA TARTILIENĖ,

Gausių šeimų asociacija, ANGELĖ KOSTOGRIZIENĖ,

Vakarų Lietuvos tėvų forumas, KRISTINA PAULIKĖ,

Radviliškio rajono gausių šeimų asociacija „Šeimos židinys“, KRISTINA ČERNOMOREC,

„Tėvų pedagogų sąjūdis“, INDRĖ PAVINKŠNIENĖ,

Lietuvos Teisininkų Sąjunga „Nuomonės“, MARIJA EINORIENĖ,

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentų ateitininkų korporaciją „Iustitia“, VYTIS TURONIS