Dėl Lietuvos gyventojų emigracijos ir demografinės krizės

J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui gerb. Viktorui Pranckiečiui

Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui gerb. Sauliui Skverneliui

Žiniasklaidai

 

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ KOORDINAVIMO CENTRO

PAREIŠKIMAS

Dėl Lietuvos gyventojų  emigracijos ir demografinės krizės

2017 m. kovo 16 d.

Vilnius

Neginčytina, kad Lietuvos piliečiai turi žodžio ir įsitikinimų laisvę. Tačiau nerimą kelia tai, kad šia laisve vis labiau pradedama manipuliuoti, siekiant pridengti ypač skaudžias visuomenės ir valstybės bėdas.

Pastaruoju metu vis labiau pastebimos kai kurių politinių jėgų pastangos kurti viešojoje erdvėje trečiaeilės svarbos psichologines įtampas dėl smurto sąvokų apibrėžimo, dėl Seimo narių elgesio, politinių partijų lyderių ypatumų ir kt.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras neabejoja, jog paminėti atvejai verti susidomėjimo ar net svarstymų, tačiau yra įsitikinęs, kad tuo manipuliatyviai mėginama nukreipti piliečių dėmesį nuo itin skaudžių visuomenės ir valstybės problemų – didėjančios gyventojų nelygybės, neproporcingos ES mastu žmonių socialinės atskirties ir Lietuvos valstybę žlugdančios demografinės krizės.

Dėl pastarosios žiniasklaidoje vyksta nuolatinės diskusijos. Tačiau jos neduoda  apčiuopiamų rezultatų, nes valdžia realių veiksmų masinei emigracijai suvaldyti ir demografinei krizei spręsti nesiima – ilgalaikėje valstybės vystymo strategijoje („Lietuva 2030“) ši problema tarsi neegzistuoja, o Vyriausybės programoje ji deklaruojama tarp kelių dešimčių antrarūšių  problemų.

Daugeliui  neviltį kelia tai, kad per praėjusius metus iš Lietuvos emigravo dar 51 tūkst. gyventojų. Per šių metų sausio mėnesį Lietuvą jau paliko daugiau negu 7000 jaunų darbingo amžiaus žmonių. O vasario mėnesį Lietuvoje liko dar 5000 gyventojų mažiau [1]. Kyla pagrįstos abejonės, ar valstybės vadovai iš tiesų ketina dėti apčiuopiamas pastangas, kad ateityje  išliktų lietuvių tauta, jos kalba, kultūra ir Lietuvos valstybė.

Šioms abejonėms išsklaidyti Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro nariai ir kiti visuomenininkai kviečia Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę:

1. Viešai deklaruoti, kad masinės Lietuvos gyventojų emigracijos suvaldymas ir demografinės būklės stabilizavimas yra svarbiausias valstybės valdžios prioritetas. Šį prioritetą įtvirtinti svarbiausiuose valstybės dokumentuose.

2. Įstatymų leidyboje įtvirtinti reikalavimą, kad kiekvienas naujas teisės aktas ar įstatymo pataisa būtų vertinama atsižvelgiant į jos poveikį emigracijai.

3. Konsoliduoti (sujungti) Lietuvos Respublikos Seimo Migracijos, Priklausomybių prevencijos, Savižudybių ir smurto prevencijos komisijų specialistų bei politikų pajėgas įsteigiant Seimo Reemigracijos ir demografinės būklės atkūrimo komitetą;

4. Sudaryti valstybinę nuolatinę politikų ir mokslininkų-ekspertų darbo grupę regioninės ir socialinės atskirties, migracijos procesams Lietuvoje analizuoti ir rengti ilgalaikes rekomendacijas Vyriausybei bei jos veiklos programai;

5. Ryžtingomis ekonominėmis, socialinėmis ir kitoms priemonėmis skatinti vaikų gimstamumą, stiprinti paramą šeimai, ypač daugiavaikėms šeimos.

6. Įstatymais ir teisės aktais reguliuoti, kad net tik artimoje aplinkoje, bet ir viešojoje erdvėje būtų užkirstas kelias smurtui, patyčioms, kad būtų sustabdytas gyventojų grupių žeminimas, Lietuvos valstybės simbolių ir institucijų niekinimas ir kiti negatyvūs veiksniai, skatinantys žmonių nusivylimą savo valstybe.

 

 

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras:

Lietuvos žmogaus teisių asociacija                                                  – VYTAUTAS BUDNIKAS

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija                                   – ROMUALDAS POVILAITIS

Piliečių gynybos paramos fondas                                                      – STASYS KAUŠINIS

Lietuvos Helsinkio grupė                                                                     – STASYS STUNGURYS

 

Pareiškimui pritaria:

Asociacija “Lietuvos tėvų forumas”                                  –  AUDRIUS MURAUSKAS

Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija                   –  ALVITA ARMANAVIČIENĖ

SAULIUS ARLAUSKAS	Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, K. Simonavičiaus universiteto profesorius, teisės mokslų daktaras;
ANTANAS BURAČAS	Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Garbės pirmininkas, LMA akademikas, profesorius, Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys;
JŪRATĖ MARKEVIČIENĖ	Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narė, kultūros antropologė, paveldosaugos specialistė,  tarptautinė kultūros paveldo ekspertė –  ICOMOS narė;
MARIUS KUNDROTAS	politologas, publicistas, visuomenės veikėjas;
GEDIMINAS NAVAITIS	psichologas, M. Romerio universiteto profesorius;
ALVYDAS PAULIUKEVIČIUS	Lietuvos žmogaus teisių asociacijos komiteto narys, medicinos mokslų daktaras, profesorius;
BIRUTĖ OBELENIENĖ	Vytauto Didžiojo universiteto santuokos ir šeimos studijų centro profesorė, mokslų daktarė;
KĘSTUTIS ZABORSKAS	Nacionalinė antikorupcijos asociacija

 

 

 

 

[1] http://osp.stat.gov.lt/infographic1